Situacija prastėja tam tikruose sektoriuose
Lietuvos bankas skelbia, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks dar labiau – BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc. Tad ekonominės prognozės prastėja ir šalyje.
„Reaguodami į pirmojo ketvirčio ekonomikos rezultatus, o kadangi jie buvo gerokai blogesni negu tikėjosi ekonomistai, matom dabar sumažinimų bangą. Pagrindinė priežastis yra pramonės rezultatai pirmąjį metų ketvirtį, priminsiu – antrasis ketvirtis kaip ir baiginėjasi, tai iš esmės tuoj pradėsime gauti ir jo duomenis ir bus įdomu pamatyti, ar antrąjį ketvirtį prastėjimas įsibėgėjo ar stabilizavosi. Mano nuomone, antrasis ketvirtis nebuvo kažkuo labai prastesnis nei pirmasis ketvirtis. Reikia būti atsargesniems, tą matome, bet didesnės panikos kol kas nėra“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Vis garsiau girdime apie recesiją, tačiau visuomenėje ne kiekvienas gali įvardyti, kad ją jaučia. Pasak eksperto, niūresnes ekonomines nuotaikas žmonės paprastai pajaučia tada, kai netenka darbo, smarkiai sumažėja jų pajamos arba stipriai į viršų šoka kainos. Kol kas šie faktoriai pastebimi tik tam tikrose visuomenės grupėse ir tam tikruose regionuose.
„Taip, pramonė buvo tas sektorius, kurio ir pelnai mažėjo, ir pridėtinė vertė mažėjo, ir darbuotojų skaičius sumažėjo, todėl tie žmonės tikrai turėjo pajausti. Matome, kad ir baldų pramonės įmonių darbuotojų skaičius yra sumažėjęs 10–20 proc. Tai turbūt tai labiau jaučiama tam tikruose šalies miestuose, kur yra didesnė baldų, medienos, tam tikrų chemijos produktų gamyklų dalis. Čia Vilniuje, kur mes minimaliai turime baldų, medienos ir panašių pramonės sektorių, dar mažiau jaučiasi techninė recesija. Skirtingi regionai, skirtingai jaučia“, – sako T. Povilauskas.
Ar reikėtų koreguoti vasaros planus?
Kol ekonomistai prognozuoja ir skaičiuoja, kas bus toliau, žmonės planuoja atostogas. Kai kurie atostogauja jau dabar. Kyla klausimas – ar reikėtų tikėtis sunkaus rudens ir pristabdyti savo atostogų planus?
„Norisi tikėtis, kad daugelis žmonių yra susiplanavę ir kad nepalieka paskutinei minutei. Tai jeigu esi susiplanavęs, greičiausiai labai daug ir nepakoreguosi. Aš nemanau, kad žmonės šiais metais išlaidaus atsargiau. Nedarbas yra minimaliai padidėjęs, darbuotojų skaičius yra didesnis, algos per metus yra padidėjusios, infliacija yra šiek tiek mažėjanti, tai aš manau, kad šiais metais dauguma žmonių paišlaidaus. Bet vėlgi, kaip sakome, ar yra geri, ar blogi laikai, reikia išlaidauti protingai“, – teigia ekonomistas.
O kas gi yra protingas išlaidavimas atostogų metu? Pasak T. Povilausko, toks, kuris yra suplanuotas. Jo teigimu, pirmiausia reikėtų pasiskaičiuoti praėjusių metų išlaidas, jei jos pasiteisino – panašiai planus dėliotis ir šiemet.
„Yra įvairios taisyklės, kiek gali išleisti atostogoms. Šeimai rekomenduojama skirti 5–8 proc. nuo metinių pajamų. Tad žmonės gali paskaičiuoti, kiek išleisti jiems būtų logiška. Vėlgi, svarbu ir kada pradėti taupyti, nes kai kurie žmonės taupo pusę metų prieš.
Jeigu atostogoms išleidi 5–8 proc. nuo metinių pajamų, pradėjus taupyti prieš metus, užtektų atsidėti iki 10 procentų pajamų kas mėnesį. Jeigu pradėsi taupyti likus pusmečiui, turi iki 20 proc. mėnesinių pajamų atidėti. Jeigu netaupai ir tikiesi iš atostoginių paatostogauti – tai jau yra blogai. Tiesiog reikia planuotis ir racionaliai elgtis, kad po atostogų nebūtų finansiškai sunku“, – tikina specialistas.
Ekonomisto nuomone, mes vis dar gyvename popandeminiame etape. Nors kalbėjome, kad tas metas buvo 2022 metų vasara, iš tiesų vis dar yra žmonių, kurie nori pakeliauti, ypač išvažiuoti į užsienį. Todėl ir keliautojų srautai į svečias šalis, kaip sako T. Povilauskas, bus gerokai didesni – tą rodo ir kelionių agentūrų duomenys. Nerimą kelia vietos turizmas – ar jis nepradės merdėti? Kaip teigia T. Povilauskas, keletą mėnesių vietos turizmo augimo nematyti.
„Keliauti svetur žmones skatina popandeminis efektas, geros finansinės galimybės, pridėčiau ir tai, kad gal net kai kurie žmonės žiūri į ateitį be tokios baimės, kaip pernai – negalvoja, kokia bus dujų, šilumos, elektros kaina rudenį, ar dujų apskritai bus? Turbūt labiau vyrauja nerimas dėl bendros ekonominės sveikatos – ar aš turėsiu darbą? Bet tai yra pernelyg neapčiuopiamas dalykas, todėl žmonės, manau, vasarą tikrai paatostogaus gerai“, – sako jis.
Siūlo pradėti galvoti apie rudenį
Vasarą galvoti apie rudenį norisi retam, bet planuoti į priekį reikėtų. Pasak T. Povilausko, kelios grupės žmonių į šaltąjį metų periodą turėtų žvelgti su didesniu atsargumu ir ruoštis jau dabar.
„Aktualiausios bus palūkanos. Akivaizdu, jos artimiausiu metu dar nemažės, kai kalbame apie laikotarpį iki rudens ir patį rudenį. Įmokos tiems, kurie turi būstus, per metus yra padidėjusios kai kam 100, o kai kam ir 400 eurų. Jiems reikia galvoti į priekį ir atsiskaičiuoti, kiek reikės išleisti palūkanoms.
Taip pat reikėtų įsivertinti, kiek jautiesi saugus dėl savo darbo vietos. Čia turbūt irgi galima sakyti, kad jautresni yra tie, kurie dirba pramonėje, galbūt transporto sektoriuje kažkiek. Šiems žmonėms turbūt reikia atsargiau išlaidauti ir atsargiau galvoti apie rudenį“, – patarimais dalijasi ekonomistas.
Paklaustas, kada galime tikėtis smaugiančių palūkanų mažinimo, ekonomistas nesureagavo labai optimistiškai. Pasak jo, šiais metais to tikėtis nevertėtų.
„Manau, kad ne greičiau negu kiti metai. Nes vėlgi, buvo ir Europos Centrinio Banko (ECB) susitikimas, per kurį buvo pakeltos palūkanos ir iš tų visų komentarų, ką išgirdome, tai jie taip bando nuraminti tuos optimistus, kurie galvoja, kad palūkanos sustos augusios, kaip galvojome ir mes, liepos mėnesį. Jos gali sustoti augusios, bet tai nereiškia, kad sustojus pradės mažėti. Ir vėlgi, buvo komentarai iš ECB vadovų, kad šiais metais apie palūkanų normų mažinimą nėra kalbos. Ir mes irgi grupėje planuojame, kad ECB gali pradėti mažinti palūkanų normas ne anksčiau kitų metų antro ketvirčio – kitų metų pavasario. Iki kitų metų pavasario dar yra devyni mėnesiai“, – gūžteli pečiais ekspertas.
O kada prognozuojamas pasaulio ekonomikos atsigavimas? Anot banko atstovo, tai priklauso nuo kiekvieno prognozuotojo, tačiau jo atstovaujamame banke nuotaikos nėra itin pesimistiškos.
„Viena vertus, kalbant apie kitus metus, Europa pragyveno praeitų metų žiemą, didžiausią infliacijos šuolį. Dabar infliacija mažėjanti. Tai kaip ir duoda minčių, kad gyventojų perkamoji galia iš esmės ir Lietuvoje antrą pusmetį gali pradėti didėti, nes infliacija tampa mažesnė už darbo užmokesčio augimą. Tai čia gali būti viena iš tų priežasčių, kodėl metų pabaiga, galbūt kiti metai gali būti tikrai geresni Europai. Kita vertus, yra palūkanų normos ir jos dar šiek tiek didės, o kiti metai turėtų būti didesnio augimo metai. Tad kokia bus palūkanų normų politika ir kaip tai paveiks ekonomiką – vertiname atsargiai“, – pokalbį užbaigia jis.