Įmonės nuvertina turtą

Pasak M. Ratkevičiaus, didžiausias finansinis nuostolis patiriamas tada, kai įmonės neteisingai įvertina savo turto vertę, o įvykus nelaimingam atsitikimui draudikas atlyginti žalos pilnai negali. Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl taip nutinka, – atsainus verslų požiūris. Pasitaiko atvejų, kai turtas draudžiamas tik dėl formalumo, nes to reikalauja paskolą įmonės veiklai suteikęs bankas.

„Ne vieną tokį atvejį fiksuojame pastaruoju metu, kuomet turtas įvertinamas mažesne suma, o jo atstatymas šiandien kainuoja brangiau nei numatyta draudimo sutartyje. Ir tada atitinkamai pagal draudimo sąlygas negalime atlyginti visos žalos, o įmonei tenka iš savęs pačios ieškoti lėšų, kad atstatytų prarastą turtą.

Tarkime, visiškai sudega pastatas, kurį atstatyti dabar kainuoja 5 mln. Eur, o draudimo suma, deja, tik 2,5 mln. Eur. Tad draudikas išmoka numatytą 2,5 mln. Eur draudimo sumą, o kitą pusę reikia atstatyti iš savo lėšų. Tai – realus pavyzdys. Aišku, gerai, jei įmonė papildomai apsidraudusi verslo nutraukimą, tai tada pagal draudimo sąlygas draudikas padeda atstatyti ir bent jau kompensuoja prarastą pelną, kai mėnesiui ar netgi metams visai sustoja arba dalinai sustoja veikla“, – sako jis.

Mindaugas Ratkevičius

Pasak specialisto, taip gali nutikti ir dėl paprasčiausio neapdairumo. Pavyzdžiui, bendrovės turtas eilę metų draudžiamas ta pačia suma, neįvertinant pokyčių rinkoje, galinčių turėti įtakos turto vertei, – padidėjusios infliacijos ir išbrangusių statybos, medžiagų ar įrangos kainų.

„Eilę metų draudžiasi, gal tiesiog neskiria pakankamai dėmesio ir neskaičiuoja, kad atstatymo vertė dabar yra pasikeitusi, ypatingai per paskutinius keletą metų. Tam didžiulės įtakos turi ir infliacija, kada atstatymo kaštai yra pasikeitę. Drausdamiesi klientai tokių dalykų dažnai neįvertina. Tikisi, kad jiems nieko baisaus neatsitiks ir skiria tam per mažai dėmesio.

Aš patarčiau atnaujinant sutartis labai atidžiai peržiūrėti draudimo sumas ir įsivertinti, ar tikrai užteks didesnio įvykio atveju atstatyti prarastą turtą. Nereikia tikėtis, kad nelaimė aplenks. Atsitinka tokios bėdos, kokios atrodo, kad net negali atsitikti. Čia galima pasitelkti draudikų atstovus, kurie draudžia jų turtą, ar brokerius, ar tiesiogiai, prašyti jų pagalbos, jei reikia įvertinti turtą.

Kitas momentas – atsitinka taip, kad įmonė nusiperka kažką naujo, dalį įrangos atnaujina. Tai irgi reikia įvertinti ir įtraukti į sutartį. Būna ir taip, kad tiesiog pamirštama įtraukti naują pirkinį ar pastatytą pastatą. Reikėtų atsakingai į tai žiūrėti ir mokytis iš kitų klaidų. Yra įmonių, kurios smarkiai dėl to nukentėjo“, – pasakoja M. Ratkevičius.

Žala muša rekordus

M. Ratkevičiaus teigimu, šiemet jau fiksuoti 46 verslo pranešimai apie įvykius – gaisrus. Klientų turtui padaryta žala iš viso viršija 5 mln. Eur. Palyginti, pernai per visus metus draudimo bendrovė gavo 31 pranešimą apie gaisrus, o bendra išmokų suma sudarė tik kiek daugiau nei 882 tūkst Eur. Pavyzdžiui, lapkričio viduryje didelis gaisras kilo termoizoliacines medžiagas gaminančioje įmonėje, o incidento metu apgadinta maždaug ketvirtadalis gamybinės patalpos ir dalis įrangos.

„2022-aisiais, nors metai dar nesibaigė, turime net du didelius gaisrus. Dažniausiai tokių fiksuojame vieną per metus arba jų visai nebūna. Vidutinis atvejų per metus skaičius nėra didelis, tačiau tokie gaisrai „valdo“ statistiką dėl žalų dydžio“, – sako Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Asociatyvi nuotr.

Šiemet už gaisro padarytą žalą didžiausia bendrovės išmokėta suma siekia apie 0,5 mln. Eur. Dar apie 2,5 mln. Eur yra rezervuota ir netrukus pasieks klientą. Palyginimui, mažiausia išmoka po gaisro šiemet – 150 Eur.

„Tiek žalos gaisrai pridaro, kai yra pastebimi laiku ir nespėja išplisti. Tokiais atvejais ugnis sugadina tik vieną kitą daiktą, kaip ir šiuo atveju, – nukentėjo tik stalai“, – pavyzdį pateikia M. Ratkevičius.

Pasak pašnekovo, gamybos ir atliekų perdirbimo bendrovių rizika yra didesnė už vidutinę. Tačiau vieningos tendencijos, rodančios, kad būtent tokia veikla užsiimančiose įmonėse gaisrai kyla dažniausiai, nėra.

Verslai stokoja atsakomybės

Jis ragina verslą atsakingiau rūpintis sauga, netaupyti priešgaisrinei saugos sistemai ir ją atnaujinti laiku. Taip pat verta kartu su priešgaisrinės apsaugos specialistais periodiškai apžiūrėti įmonės patalpas ir teritoriją, o ten, kur nustatoma didžiausia rizika gaisrui kilti, – pasirūpinti stipresne apsauga.

„Patirtis rodo, kad didžiosios dalies gaisrų žalą buvo galima sumažinti. Tokiais atvejais gaisro padariniai būtų buvę minimalūs. Maža to, daugeliu atvejų, jei įmonės būtų laiku investavusios į tinkamą priešgaisrinę saugą, gaisro jos galėjo apskritai išvengti. Dar vienas patarimas – reguliariai tvarkyti įmonės teritoriją ir patalpas. Mat būtent dėl netvarkos kartais įvyksta savaiminis užsiliepsnojimas“, – pataria M. Ratkevičius.

Asociatyvi nuotr.

Pašnekovas pasakoja, kad dalies įmonių aplaidumą iliustruoja pasikartojantys gaisrai. Štai, pavyzdžiui, balandį Alytuje vėl kilo gaisras bendrovės „Ekologistika“ teritorijoje, kur 2019 metų spalį degė milžiniškas padangų kalnas.

„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tąkart pranešė, kad gaisras buvo gerokai mažesnis nei prieš trejus metus. Bet faktas, kad po ilgo tyrimo ir kalno kritikos, ugnis šioje įmonėje vėl įsiplieskė yra iškalbingas“, – svarsto specialistas.

Nukenčia ne tik nuo gaisrų

Nors įmonės dažniausiai nukenčia nuo gaisrų, statistika rodo, kad situacija pamažu keičiasi ir ryškėja nauja tendencija. M. Ratkevičius pastebi, kad turtą vis dažniau apgadina ar sunaikina ir gamtos stichijos, nulemtos klimato kaitos.

„Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad gamtos audrų, liūčių ar krušų tikrai daugėja. Pavyzdžiui, stichijos nuneša stogus dideliems gamybiniams pastatams, žala siekia kelis šimtus tūkstančių ar netgi milijoną Eur. Turime pavyzdžių, kai nuneštas stogas kainavo pusę milijono. Tad aktualūs ne tik gaisrai, bet ir gamtos jėgos“, – pastebi specialistas.

Asociatyvi nuotr.

Pasak M. Ratkevičiaus, praėjusiais metais buvo užfiksuota trisdešimčia procentų daugiau gamtos stichijų sukeltų padarinių, šiais metais šis skaičius paaugo dar dvidešimčia procentų.

„Jau apie penkerius metus stebime stabilų augimą, susijusį su klimato kaita. Daugėja gamtos sukeltų reiškinių ir jie nutinka ne tik vasarą, kaip anksčiau būdavo, bet dabar ir pavasarį, ir žiemą. Per visą sezoną atsitinka daug masinių reiškinių, kurie sukelia atitinkamai daug žalų. Gaisrų augimo neįžvelgiame, tačiau didėja žalos dydis ir klientams išmokame daugiau“, – sako M. Ratkevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės