Šis patalpų šildymo būdas – itin kenksmingas: dėl neatsakingo elgesio gresia baudos

Ugniagesiai gelbėtojai skaičiuoja, kad šiemet nuo metų pradžios kilo apie 850 gaisrų, kurie susiję su nesaugiu kūrenimu ar šildymusi, naudojant kietąjį kurą. 24 gaisrai kilo dėl neatsargaus dujinių ar kitų panašių prietaisų naudojimo.

Šildymo sezono pavojai

„Nors šildymo sezonas jau prasidėjęs ir šildymo įrenginiai turėjo būti patikrinti bei paruošti, tuo sąžiningai pasirūpino tikrai ne visi“, – pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas. Deja, nesilaikoma ir elementarių saugumo reikalavimų.

„Žmonės džiovina malkas ant pakuros, prie pat pakuros durelių taip pat pridėję įvairių degių medžiagų, – tereikia vienos iškritusios žarijos, ir tos medžiagos užsidega“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Tepalai ir kitos atliekos kenkia

Pastebima, kad problemų kelia ir savadarbiai šildymo įrenginiai, jų patikimumas mažas. Šaltuoju sezonu aktyviau deginama panaudota automobilių alyva arba tepalai, norint apšildyti patalpas.

„Sunku prognozuoti savadarbių prietaisų veikimą, nes įkaitęs tepalas turi visai kitų klampumo savybių. Tepalas pradeda sparčiau tekėti į prietaisą, kaista labiau, daugiau kuro patenka į pakurą ir degimas tampa nekontroliuojamas. Galų gale, įkaitęs prietaisas gali užsidegti, gali užsidegti ir bake esantį alyva“, – paaiškina pašnekovas.

Deginti panaudotą alyvą itin pavojinga ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, nes automobilių alyvoje yra sunkiųjų metalų. Degant šiai medžiagai, į aplinką, o taip pat ir į kvėpavimo takus patenka susidariusios kenksmingos medžiagos.

„Tai sunkieji metalai: švinas, arsenas, kadmis. Yra daug kitų toksiškų medžiagų, priklausomai nuo alyvos rūšies ir kam ji skirta. Lengvinti variklių darbui, ypač transformatorinėse, yra dedama priedų, kurie itin toksiški ir labai pavojingi tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai“, – sako Edgaras Skrebė, Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas.

Gresia baudos

Aplinkosaugininkai kasmet sulaukia pranešimų dėl nelegalaus alyvos deginimo. Pasak viršininko, dažniausiai ją degina automobilių techninės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės arba vadinamieji „garažiukai“.

Tokių įmonių savininkai, nenorėdami sumokėti atliekų tvarkytojams už saugų išvežimą, neretai atliekas tiesiog sukūrena, pasišildydami patalpas, arba nemokamai atiduoda kitiems asmenims.

„Vykdant tokią veiklą, privalu žinoti, kad alyva yra pavojinga atlieka ir jos negalima laikyti susidarymo vietoje ilgiau nei 6 mėnesius. O laikoma turi būti sandarioje talpykloje tinkamai paženklinta, ir negalima viršyti tų šešių mėnesių termino, kai reikia perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams“, – sako E. Skrebė.

Už nelegalų alyvos deginimą administracinių nusižengimų kodeksas numato nuo 250 iki 540 eurų baudą. Padarius šį nusižengimą pakartotinai, gresia atsakomybė nuo 750 iki 2000 eurų. Panaši atsakomybė galioja ir už neteisėtą atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės jų tvarkyti.

Ugniagesiai primena, kad stebėti ir prižiūrėti šildymo įrenginius reikia kiaurus metus, ne tik šildymo sezono laikotarpiu, ypač didesnį dėmesį reikėtų skirti dūmtraukiams: juos išvalyti neretai pamirštama.