Po virtinės pasimatymų atėjo nusivylimas
Paklausite, koks tas prieštaringas būdas taupyti? Ogi pasimatymai! Anonime panorusi likti 32-ejų mergina iš Vilniaus sako bent keletą kartų per savaitę einanti į pasimatymus tiesiog...pavalgyti.
„Tinderyje (mobili programėlė, skirta susipažinti su žmonėmis, aut. past.) anketą susikūriau prieš dvejus metus. Išsiskyriau po keletą metų trukusios draugystės, kuri baigėsi labai skausmingai, ir tiesiog for fun susikūriau anketą. Pradžioje tiesiog susirašinėdavau, kad kažkur nukreipčiau dėmesį nuo skyrybų liūdesio. Kiek vėliau, nuoskaudoms jau vėstant, ėmiau į ten sutinkamus pašnekovus žiūrėti kaip į potencialias antras puses, bet tada teko labai labai nusivilti“, – kartėlio neslepia Julija.
Anot merginos, vos ėmus dėti viltis sutikti čia trokštamą mylimąjį, tokios fantazijos netrukus išsisklaidė: Julija susidūrė su faktu, kad diduma jos pašnekovų vienaip ar kitaip sugeba pašnekovę nuvilti:
„Aš nuėjau gal į 20 pasimatymų, su vienu vaikinu net kurį laiką susitikinėjome, bet supratau, kad visa tai yra bergždžias reikalas ir ten galbūt iš 100 ar net iš 200 vyrų bus atitinkantis mano lūkesčius, o aš atitiksiu jo ir mes turėsime kažkokias perspektyvas. Arba jie nepatikdavo man, arba aš jiems. Aš ieškojau ne meilužio, o sutuoktinio. Tai ir lūkesčiai atitinkami. Patikėkit, ne kiekvienas gali juos atliepti. Buvo ir atvejų, kur atrodo viskas gerai, bendraujam, sutariam, ir staiga jis iš niekur nieko prapuola. Tiesiog vidury pokalbio nebeatrašo, ištrina mane. Arba vienas jau po keleto pasimatymų pasakė, kad turi žmoną, lyg tarp kitko. Arba pradeda skambinėti naktimis, siūlyti kažkokias nesąmones“, – nevykusių pažinčių atsiminimais dalinasi Julija, nesutikusi detalizuoti, kas slepiasi po žodžiu „nesąmonės“.
Mergina sako, kad skaičiuojant nusivylimą po nusivylimo, jos požiūris pradėjo keistis ir nuoširdų norą rasti artimą sielą pakeitė siekis nemokamai pavakarieniauti prašmatnioje vietoje:
„Dabar į viską žiūriu paprasčiau – aš jiems nieko neskolinga ir nieko nežadu. Bet einu į krūvas pasimatymų. Mes vakarieniaujame, susitinkame pietums, savaitgalio vėlyviems pusryčiams. Bent porą–trejetą kartų per savaitę aš pietauju ar vakarieniauju su jais. Žinoma, jų sąskaita“, – žodžių nevynioja Julija ir neslepia, kalbinta pirmadienį, jau turinti keturis susitarimus ateinančią savaitę susitikti su priešingos lyties atstovais: dvi vakarienės ir dveji pietūs.
Už save susimokėjo tik kartą
Julijos teigimu, tokiose ir panašiose virtualių pažinčių erdvėse merginai turėti daug pasimatymų – tikrai paprasta ir dažniausiai ji tiesiog turi atsirinkti, su kuo ir ar nori susitikti realiai:
„Pasimatymų pasiūlymų man niekada netrūko, bet anksčiau aš stengiausi net nesitarti su žmogumi, kuris iš nuotraukos ar pirmųjų žinučių man „nelimpa“, bet dabar aš, jei žmogus mane kviečia ne pavaikščioti parke ar pasėdėti jo tiuninguotam golfe, o normaliai pavakarieniauti, papietauti – einu, net jei abejoju, ar mums kada nors kas nors išvis galėtų pavykti. Tai yra valanda skanaus nemokamo maisto, o neretai ir įdomaus pokalbio prie jo. O dar ir gėlių būna, ir pasiima nuo namų. Jei kam atrodo, kad elgiuosi kaip parsidavėlė – tegul atrodo. Gal taip ir yra. Kiekvieno reikalas, kaip gyventi gyvenimą. Bet aš tikrai sutinku daug vyrų, su kuriais apart tos vienos vakarienės daugiau planų neturiu. Jie to nežino, bet jiems ir nereikia žinoti. O juk ir mano nuomonė tos vakarienės eigoje gali pasikeisti“, – atvirauja mergina.
Klausiu Julijos, ar pasitaiko atvejų, kuomet pats vyras pasiūlo pasidalinti vakarienės sąskaitą perpus ir planas nemokamai pavakarieniauti subliūkšta: „Atvejo, kad pats vyras siūlytų dalintis sąskaitą, nebuvo nei karto. Visa mano kūno kalba akivaizdžiai rodo, kad net nežadu trauktis piniginės. Mano nuomone, jei jau kvieti merginą – būk malonus ir sumokėk. Yra buvęs vienintelis atvejis, kada aš pati pasiūliau susimokėti, kai susitikome su vyru ir aš sužinojau, kad ta diena jam buvo labai labai bloga, o ir finansiškai situacija kebloka, tai supratusi, tada pasakiau, kad aš norėčiau mokėti už save. Kitais atvejais akivaizdu ir žiūrint į vyrą, kad tai jam visiškai jokia našta, ta vakarienė. Jis džiaugiasi vaišindamas gražią damą, o aš džiaugiuosi, kad nereikėjo ruošti vakarienės“, – juokiasi Julija.
Merginos teigimu, ją stebina aplinkoje girdimos liūdnos gaidos, kad vyrų džentelmeniškumas Lietuvoje išnykęs, mat pati pašnekovė sako susidurianti su visai kita realybe: „Taip, lyginant su kitomis Europos šalimis, kuriose man teko pabūti ilgiau ir pabendrauti su vyrais, lietuviai dažnai kiek prasčiau moka parodyti dėmesį, bet sakyti, kad jie nėra džentelmenai, nemoka asistuoti, tikrai negaliu. Arba tiesiog man papuola tokie, su kuriais viskas gerai. Arba gal visa tai yra požiūrio klausimas, kas ko iš vyro tikisi. Mano pašnekovai man dovanoja gėles, vedasi vakarienių, visada paklausia, ar pasiimti mane nuo kažkur, ar noriu atvykti pati ir t.t. Aš to iš vyrų laukiu – tą iš jų ir gaunu. Moterys, manau, turi suvokti, kad jos už nieką nėra vyrams skolingos ir už vakarienę ar pavežėjimą neturi kažkaip atsilyginti. Juk tai – vyro sprendimas, daryti tai ar ne. O jūs tiesiog mėgaukitės dėmesiu“.
Per savaitę sutaupo bent pusšimtį: pati vadina cinizmu
Vadovaudamasi požiūriu, kuris daliai visuomenės gali pasirodyti net amoralus, Julija sako sutaupanti bent 50 Eur per savaitę, aplankanti nuostabiausius sostinės restoranus, o ir turinti pokalbių su pasiturinčiais, sėkmingais, neretai turinčiais išties gerą iškalbą ir ką papasakoti vyrais:
„Toks atsipūtimas atėjo supratus, kad žiūrėdama į pažintis rimtai nesulaukiau nieko gero, o dar ir likau daug kartų įskaudinta. O vėliau pradėjau suprasti, kad tai tiesiog apsimoka – jei aš žinau, kad ateinančiai savaitei planuoju tris pasimatymus, tai reiškia nesisuksiu virtuvėje, nepirksiu produktų ir užuot laiką leidus prie keptuvės, jį leisiu su gražiu vyru restorane. O ką gali žinoti, gal kurį kartą nemokama vakarienė pavirs į meilės istoriją“, – vilčių nepraranda mergina.
Visgi, pašnekovė sako nepatarianti taupyti jos būdu, nes pati įtarianti, kad toks požiūris į susitikimus su vyrais susiformavo ne dėl teisingo požiūrio į pinigų taupymą, o dėl trauminių patirčių, susijusių su romantiniais santykiais: „Kiekvieną savaitę bendrauju su psichologu. Turime daug prielaidų, kodėl staiga pradėjau elgtis taip, net gana ciniškai, pripažįstu. Nei viena tų prielaidų nėra tai, ką nuoširdžiai norėčiau girdėti apie savo gyvenimą. Tiesiog dabar taip yra. Sudaužytą širdį kiekvienas lipdomės kaip išmanome“.
