Azartiniai žaidimai persikelia į virtualias erdves
Žaidimų automatai, stalo lošimai, kortos, lažybos, pokeris – pagundų norintiems loštis išties netrūksta. Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) direktorius Saulius Petravičius sako, kad jie ankščiau visa tai buvo galima rasti tik tam tikrose vietose, tai dabar ši rinka yra išplitusi ir virtualiose erdvėse, tad sukontroliuoti tampa dar sudėtingiau.
Kaip atskirti, kas teisėta Lietuvoje?
Pašnekovas sako, kad atpažinti svetaines, kurios veikia legaliai, padeda švietėjiška asociacijų veikla, tačiau šiai diena pastebi dar daug neišnaudotų galimybių, kaip šviesti lošimo svetainių vartotojus. S. Petravičius pabrėžia, kad švietimas svarbus ne tik dėl žinojimo, kad legalu, kas ne, bet tuo pačiu vartotojui padėtų sąmoningai suprasti rizikas, kokios kyla, naudojantis nelegaliai Lietuvoje veikiančiomis svetainėmis.
Tiems, kurie nėra lošę, paieškos internete gali pateikti platų svetainių pasirinkimą, tačiau nebus nurodyta, ar svetainė Lietuvoje yra teisėta.
„Google Jums pateiks labai plačią tų paslaugų paletę. Pagal ką Jūs rinksitės, čia jau bus arba emocinis apsisprendimas, arba tam tikri vertės pasiūlymai, pridėtinės vertės ar premijų, kažkokių naudų paskatinti nueisite į tokią svetainę. Tačiau, jei žiūrėti iš teisės aktų pusės, kaip valstybė šį modelį reguliuoja, tai daugelis šių visų skatinamųjų priemonių Lietuvoje yra draudžiamos. Tose svetainėse, kurios veikia Lietuvoje čia turėdamos licenzijas, leidimus, jos tokių pasiūlymų neteikia, tad sąlygos internetinėje erdvėje šioms bendrovėms nekonkurencingos, – sako Atsakingo lošimų verslo asociacijos direktorius. – Vadinamos nelegalios rinkos veikla Lietuvoje šiai dienai nėra užkardoma. Saugumo priemonių trūksta.
Valstybė netenka apie 20 milijonų eurų
Lošimų rinkoje sukasi didelės pinigų sumos. Anot S. Petravičiaus, Lietuvoje neseniai pirmą kartą buvo atliktas tyrimas parodė, kad ne mažiau nei 25 procentai visos lošimų industrijos pajamų yra gaunamos iš nelegaliai veikiančių svetainių.
„Ką tai reiškia pinigais? Per metus skaičiuojama ne mažiau, kaip 50 milijonų eurų apyvartą – nuo tokios sumos legaliai veikiantis verslas sumoka mokesčiais į valstybės biudžetą. Tai mes manome, kad dėl šešėlinės veiklos valstybė į biudžetą nesurenka ne mažiau, nei 20 milijonų eurų“, – skaičiai įvardija pašnekovas.
Svetainės renka asmeninius duomenis
Dar vienas kylantis pavojus lošiantiesiems – svetainės renka asmens duomenis.
„Jos privalo rinkti duomenis, nes nėra kito būdo. Jei ateini kaip vartotojas ir kažką žaidi, mažiausią, ką turi padaryti, tai užsiregistruoti. Antras dalykas – kai žaidi, turi padaryti piniginę perlaidą vienu ar kitu mokėjimo būdu ir ta platforma gauna dar ir tavo finansinių duomenų. Pavyzdžiui, kelis kortelės numerio skaičius. Papildomai svetainė susirenka informaciją apie vartojo elgseną jų platformoje, nes žaisdamas vartotojas turi tam tikrus savo elgsenos dalykus. Pavyzdžiui, jis žaidžia tik ruletę, ar jis žaidžia tik pokerį. Jam automatiškai algoritmai paskaičiuoja geresnius ar blogesnius pasiūlymus, kad vartotojas žaistų, kaip jis įsivaizduoja įsivaizduoja, efektyviau, o platforma uždirbtų daugiau“, – paaiškina informacinio saugumo specialistas Marius Pareščius.
Pašnekovas pastebi, kad neretai žmonės nėra linkę saugoti savo duomenų.
„Viskas priklauso nuo to, kas renka duomenis ir kur juos panaudos, bei jei duomenis renka, kaip daugelis platformų rašo „platformos tobulinimo tikslais“, „susisiekimo su vartotoju tikslais“, „vartotojo identifikavimo ir išmokų tikslais, tai šiuo momentu nematau kažkokių rimtesnių problemų, kad žmogus galėtų žaisti ne tik Lietuvos jurisdikcijoje, bet ir kitur, – dalijasi įžvalgomis M. Pereščius. – Reguliatorius nori reguliuoti, kad vartotojai žaistų legaliose platformose, o, mano manymu, 90 procentų, o gal net ir 100 procentų tų platformų yra legalios, tik kiekviena jų legali yra savo šalyje, kur registruota ir kur moka mokesčius. Lietuvos reguliatorius, kai keitė įstatymus, sudėliojo taip, kad legali platforma yra ta, kuri licenzijuota Lietuvoje ir kuri moka Lietuvoje mokesčius“.
Ar galima lošimo paslaugas palyginti su prekių pardavimu?
Pašnekovas teigia, kad pagal įstatymo pakeitimus, žmogus, perkantis per Lietuvoje mokesčių nemokančią „Amazon“ svetainę, įvardijamas, kaip nelegalus platformos vartotojas.
„Jums prekė ateis, Jūs viską gausite, bet „Amazon“ sumokės mokesčius Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Amerikoje, kur yra registruota. Lietuvos įstatymai sudėlioti taip, kad mūsų vartotojus prispaustų žaisti tik platformose, kurios moka mokesčius Lietuvoje. Su tuo buvo susiję visi reguliatoriaus įstatymuose sudėti pirmieji Lietuvoje interneto vartotojų sekimo, blokavimo – kad nepasiektų nereguliuojamų svetainių ir tie algoritmai kažkaip veikia. Mes sakėme, kad estų algoritmas, kuris buvo įrašytas į įstatymą, buvo neveikiantis. Politikai tuo momentu tvirtino kitaip, asociacijos tada nebuvo, buvo pavieniai lošimo organizatoriai, kurie tvirtino, kad to pakaks ir turime įstatymą kokį turime“, – teigia M. Pereščius.
„Palyginimas su „Amazon“ gal nelabai korektiškas, nes mes kalbame apie specifinę paslaugą – azartiniai lošimai, kurie turi tam tikras rizikas ir kiekvienas valstybė pati sprendžia, kaip ji nori šią specifinę paslaugą sureguliuoti, jei ji teikiama legaliai. Valstybė sukuria taisykles, pagal kurias kiekviena bendrovė ar iš Amerikos, ar dar kažkur, iš kur gali ateiti į šitą rinką ir išsiimti čia licenziją ir pagal šioje jurisdikcijoje nustatytas žaidimo taisykles teikti vartotojui paslaugą taip, kad vartotojas, jei jis nepatenkintas kokybe ar kažkokiu išmokėjimu-neišmokėjimu ir jo teisės yra pažeistos, jis žino, kaip savo teises ginti per lošimų priežiūros tarnybą ir taip toliau. Tais atvejais, kai žmogus nueina žaisti suviliotas tų visų privilegijų ir naudų į svetainę, kuri Lietuvoje neturi licenzijų, tada tas vartotojas save turi ginti pagal Kiurasao ar dar kažkokiose salose įregistruotas taisykles, kurios, dažniausia, labai liberalios ir iš ten galima daryti labai daug ką, ką iš esmės Lietuvos tas lošimų verslo reguliavimo modelis draudžia. Kalbėdami apie šį verslą mes turėtume kalbėti iš tos perspektyvos, kaip mes norime, kad mūsų šalyje jis veiktų ir kokią naudą iš šito verslo legalumo turi pati valstybė, biudžetas, ką gauna verslas ir vartotojas“, – sako S. Petravičius.
Pašnekovas pabrėžia, kad dalis lošėjų yra priėmę savęs ribojimo iniciatyvas. Valstybės suteikia tokiems lošėjams tam tikras apsaugas, tačiau jei svetainė nėra registruota Lietuvoje, o žmogus ja naudojasi, valstybė jau praranda galimybę žmogui padėti. Skaičiuojama, kad dėl ne Lietuvoje registruotų lošimo svetainių naudojimo, trečdaliui lošimo vartotojų valstybės teikiama viešoji paslauga nepasiekiama.
