„Drabužiuose kaupiasi ne tik dulkės, bet ir įvairūs mikroorganizmai, pavyzdžiui: dulkių erkutės, pelėsiai ir bakterijos. Jei šie nešvarumai liečia odą, jie gali sukelti dirginimą, niežėjimą ar net odos uždegimą. Dažnas skalbimas padeda pašalinti šiuos nešvarumus ir sumažina potencialią odos dirginimo riziką“, – teigia gydytoja dermatovenerologė Kamilija Briedė.
Medikė sutiko papasakoti, kuo susijusi sveika oda ir tinkamas drabužių skalbimas, bei paaiškino, kaip vertėtų rūbus prižiūrėti.
Jei nesinori susidurti su nemaloniomis alergijomis
Gydytoja K. Briedė pabrėžia, kad drabužiai turi būti skalbiami reguliariai. Jei tai nebus daroma, ant jų kaupsis bakterijos ir alergenai, pavyzdžiui – gyvūnų plaukai ir žiedadulkės.
„Kai šie alergenai liečia odą, jie gali sukelti alergines reakcijas, pūsleles ar kitas odos problemas. Dažnas skalbimas padeda sumažinti šių bakterijų ir alergenų kiekį drabužiuose, mažinant odos jautrumą ir reakcijų riziką“, – paaiškina pašnekovė.
Anot jos, tekstilė, ypač tokia, kuri tiesiogiai kontaktuoja su oda, pavyzdžiui marškinėliai ar patalynė, gali sukaupti prakaitą, odos ląsteles ir kitas nešvarumų rūšis. Jei šie likučiai ilgą laiką liečia odą, jie gali sukelti dirginimą, užsikimšusias poras ir net infekcijas.
Mikrobai vėsiame vandenyje gali ir nežūti
K. Briedė nurodo, kad mikrobai gali būti skirstomi į įvairiausius virusus, bakterijas, grybelį. Jos nuomone, vėsus vanduo nėra veiksmingas norint pašalinti šiuos kenkėjus.
„Siekiant išvengti patogeninių mikrobų, rekomenduojama drabužius skalbti kuo aukštesnėje temperatūroje. Svarbu žinoti, kad skalbimo plovikliai efektyviau veikia karštame vandenyje. Net ir medžiagos išvalymui reikalingos cheminės reakcijos geriau veikia karštame vandenyje. Dažnai naudojamos balinimo priemonės taip skalbiant taip pat turės geresnius rezultatus. Rekomenduočiau tekstilės gaminius skalbti 60 laipsnių ar aukštesnėje temperatūroje, naudojant bet kokį skalbimo produktą. Galima skalbti ir 40 laipsnių temperatūroje, tačiau tada efektyviau naudoti balinimo priemones. Jos padeda sunaikinti daugumą mikroorganizmų“, – teigia ji.
Anot jos, skalbiant verta naudoti balinimo priemones, nes jos padidina dezinfekavimo veiksmingumą. Vis tik, dauguma kenksmingų mikroorganizmų iš tikrųjų žūva džiovyklėje, esant dideliam karščiui, o ne skalbimo mašinoje.
„Taip yra todėl, kad džiovyklės šiluma svyruoja nuo 50–70 laipsnių karščio. Svarbu suprasti, kad skalbimo temperatūra yra tik vienas iš veiksnių, kuris gali prisidėti prie efektyvaus drabužio išvalymo nuo mikrobų. Tai reiškia, kad norint pasiekti geriausius rezultatus, reikia atsižvelgti į visumą – naudojamų priemonių veiksmingumą, tinkamą valymo procedūrų laikymąsi bei rankų higieną“, – sako pašnekovė.
Jei oda jautri ir žmogus kenčia nuo varginančių alergijų
Dermatovenerologė teigia, kad pacientai, kurių oda itin jautri, neretai yra ir daug kam alergiški. Vieni dažniausių alergenų, kuriuos galime aptikti drabužiuose – dulkių erkės ir pelėsis. Norint juos išnaikinti, reikia audinius skalbti aukštoje temperatūroje.
„Dulkių erkės yra bespalvės, mikroskopinio dydžio ir nematomos „plika“ akimi. Tai – voragyviai, kurie mėgsta drėgną ir šiltą aplinką bei vengia šviesos. Šie kenkėjai gali slėptis patalynėse, užuolaidose, čiužiniuose, minkštuose balduose, kilimuose bei drabužiuose. Erkės maitinasi negyvomis žmonių epidermio ląstelėmis. Kai žmogus, kuris yra jautrus dulkių erkėms, susiliečia su jų išmatomis ar kūno dalimis, tai gali sukelti alerginę reakciją. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: čiaudulys, niežėjimas, sloga, kosulys, akių paraudimas, odos bėrimai ar net astmos priepuoliai. Norint sumažinti dulkių erkėms sukeltą alergenų kiekį, rekomenduojama reguliariai valyti patalpas, skalbti patalynę, drabužius ir kilimus karštu vandeniu, dažnai vėdinti patalpas. Tekstilę rekomenduojama skalbti karštame vandenyje (didesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje) ir gerai išdžiovinti džiovyklėje“, – su naudinga informacija supažindina medikė.
Odai pavojingas yra ir pelėsis. K. Briedė sako, kad pelėsis – mikroorganizmai, kurie dauginasi sporomis. Pelėsis slepiasi ne tik balduose, bet ir kilimuose, čiužiniuose, drabužiuose. Patekęs ant drabužių, jis gali turėti keletą neigiamų poveikių. Pelėsis skleidžia specifinį, nemalonų kvapą. Taip pat grybelio kolonijos gali palikti dėmes, kurios yra sunkiai pašalinamos. Medikė pamini ir tai, kad pelėsis į orą išskiria sporas, kurios gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, turintiems jautrią odą arba alergiją. Tai gali apimti čiaudulį, kosulį, odos niežėjimą, bėrimus ir kitus kvėpavimo sutrikimus.
„Pelėsis gali sugadinti drabužių audinį, todėl jie tampa prastesnės kokybės arba net nebetinkami naudoti. Siekiant nuo jo apsisaugoti, rekomenduočiau drabužius skalbti aukštoje, didesnėje nei 60 laipsnių, temperatūroje, naudojant skelbimo priemonę, kuri turi antimikrobinį poveikį. Drabužius svarbu ir tinkamai išdžiovinti džiovyklėje. Tai padės pašalinti pelėsį ir jo likučius iš audinio“, – pataria pašnekovė.
Kada geriau netaupyti skalbiant vėsiame vandenyje
Jei žmogus turi jautrią odą, kuri yra linkusi į alergiją, dermatovenerologė rekomenduoja itin atsargiai rinktis daiktus, kurie kontaktuoja su oda. Netinkama priemonė, ant jos, gali sukelti odos uždegimą.
„Kalbant apie skalbimo įpročius ir naudojamas priemones, svarbu atkreipti dėmesį, kad skalbimo milteliai ir audinį minkštinančios priemonės būtų be dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir konservantų. Svarbu ir priemonių pH. Optimalus pH jautriai odai svyruoja nuo 4,5–5,5, todėl labai svarbu parinkti ploviklį, kuris atitiktų šį kriterijų. Taip pat, geriau rinktis skystus skalbimo produktus, jie lengviau ištirpsta vandenyje ir palieka mažiau likučių ant medžiagos“, – sako K. Briedė.
Ji rekomenduoja skalbiant rūbus rinktis praskalavimą su didesniu kiekiu vandens. Taip pat svarbu išskalbti net naujus drabužius.
„Būtina visuomet išskalbti naują rūbą prieš jį apsirengiant pirmą kartą. Kai kurie gamintojai ant savo drabužių naudoja formaldehidą, kad sandėliuojant drabužius būtų išvengta pelėsio ir jie atrodytų geriau. Formaldehidas yra žinoma kaip alergizuojanti medžiaga ir gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą net ir nuo mažų dozių. Naujų drabužių skalbimas taip pat padeda atsikratyti dažų pertekliaus, likusio gamybos metu“, – itin naudingą informaciją pateikia medikė.
Ji sako, kad drabužių nereikia džiovinti lauke, ypač pavasarį ir vasarą, kuomet žiedadulkių kiekis – labai didelis. Oru sklindantys alergenai gali nusėsti ant drabužių, taip sustiprinti atopinio dermatito simptomus. K. Briedė rekomenduoja rūbus skalbti kuo karštesniame vandenyje. Taip efektyviai bus išnaikintos dulkių erkutės.
Vėsus vanduo – toli gražu ne vienintelis taupymo būdas
Tekstilės paslaugų įmonės „Lindström“ Veiklos ir procesų valdymo direktorius Linas Rubys sako, kad vanduo – nepertraukiamo jų paslaugų teikimo pagrindas.
„Kad užtikrintume higieniškas ir saugias tekstilės nuomos paslaugas, mums būtinas vanduo. Tai – vienas iš ribotų gamtos išteklių. Dešimtmečius įvairiais būdais optimizavome vandens naudojimą savo procesuose ir užtikrinome, kad nuotekos būtų tvarkomos atsakingai. Šios priemonės per pastaruosius tris dešimtmečius padėjo mums 50 proc. sumažinti vandens suvartojimą vienam išskalbtam tekstilės kilogramui“, – pasakoja jis.
Ištekliams taupyti – pasiteisinusios praktikos
L. Rubys išskiria ir keletą jų įmonės taikomų praktikų, kurios padeda užtikrinti, kad klientų nuomojami tekstilės gaminiai būtų skalbiami naudojant optimalų vandens kiekį.
„Mūsų skalbyklose yra parkartotinai panaudojamas vanduo. Net 80 proc. skalbyklų taikoma vandens recirkuliavimo praktika. Jos metu vanduo pakartotinai naudojamas išgaunant jį iš skalavimo etapų ir vėl panaudojant skalbimui. Keliose didesnėse skalbyklose, kuriose turime daugiau nei vieną aptarnavimo liniją, švaresnių gaminių skalbimo ir skalavimo vanduo naudojamas nešvaresniems tekstilės gaminiams skalbti“, – pasakoja įmonės atstovas.
Jis teigia, kad skirtingose skalbyklose jie taiko geriausias praktikas. Pavyzdžiui, grupės lygmeniu yra sekamas vandens naudojimas, o gerąja patirtimi kolegos dalijasi įvairių šalių skalbyklose. Kiekvienoje skalbykloje nustatomi su vandens naudojimu susiję tikslai, sekami rezultatai, ieškomi bei planuojami veiksmai vandens sunaudojimui mažinti.
„Bendradarbiaujame su partneriais, pavyzdžiui, skalbimo priemonių tiekėjais, siekdami kuo mažesnio vandens suvartojimo vienam išskalbtam kilogramui. Nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti vandens ir energijos suvartojimą, nepakenkiant skalbimo kokybei“, – teigia L. Rubys.
Taip pat svarbu ir tai, kad įmonėje yra rūpinamasi skalbimo mašinomis ir įranga. Gerai prižiūrimos ir tinkamai veikiančios skalbimo mašinos sunaudoja mažiau vandens ir energijos, pabrėžia specialistas.
„Atlikdami procesų kontrolės procedūras galime užtikrinti, kad mūsų mašinos veiktų tinkamai. Taip pat svarbu ir tai, kad skalbiant tekstilės gaminius proceso pabaigoje panaudotas skalbimo vanduo tampa nuotekomis. Visose mūsų skalbyklose įrengti filtrai, kuriais iš nuotekų pašalinamos išplautos kietosios dalelės, pavyzdžiui, purvas, pūkai ir tam tikras kiekis mikroplastiko, prieš šias daleles nuvedant į mūsų arba savivaldybės valymo įrenginius. Stebime nuotekų kokybę ir, kai reikia, skalbyklose įrengiame savo nuotekų valymo įrenginius“, – pasakoja pašnekovas.
įmonės „Lindström“ atstovas pabrėžia, kad vanduo – itin svarbus resursas, todėl svarbu dėti pastangas, kad jis būtų naudojamas atsakingai.
