SIM kortelių registracijos idėjos autorius Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Skritulskas sako, kad kortelių registracija toli gražu nėra naujiena, – sudarant ilgalaikes sutartis reikia pateikti asmens duomenis.
Duomenys saugomi ir tik prireikus atskleidžiami teisėsaugos institucijoms.
„Tačiau yra pilkoji zona – „Ežio“, „Labas“ ir kitų kortelių abonentai, kurie neprivalo pateikti asmens duomenų. Dažnu atveju, tai kalba ir teisėsauga, kad būtent su šiomis kortelėmis abonentai padaro daugiau nusikaltimų telefonais – sukčiavimo atvejai, kontrabanda, melagingi pranešimai apie padėtas bombas. Beveik visose Europos Sąjungos šalyse (mūsų kaimynė Lenkija, Vokietija, Ispanija, Portugalija, Nyderlandai) tokių kortelių savininkai privalo pateikti asmens duomenis ir jie užregistruojami. Teisėsaugos vertinimu, tai žymiai palengvintų išaiškinti nusikalstamas veikas“, – pateikto siūlymo motyvus paaiškina politikas.
Pasak M. Skritulsko, siūlant korteles registruoti nėra ribojamas skaičius, kiek vienas asmuo gali įsigyti SIM kortelių. Remiantis užsienio šalių praktika, norint aktyvuoti korteles, nufotografuojamas ir pateikiamas asmens dokumentas, tad pirma patvirtinama asmens tapatybė ir tik tuomet aktyvuojama kortelė. O kiek kortelių aktyvuoti ir kiek numerių naudoti vienu metu, kaip ir esant sutartims su telekomunikacijų tiekėjais, neribojama.
Po siūlymo registruoti SIM korteles pasigirdo svarstymų, kad tai augins šešėlinį kortelių pardavimą, tačiau pašnekovas patikina, jog šitai nelabai įmanoma.
„Nematau ryšio, nes kiekvienu atveju užsiregistruoji ir pateiki asmens dokumentą. Suprantu, kad gali pasitaikyti vienas kitas atvejis, kai užregistruos benamius, jų duomenis pateiks, bet mano minėtų šalių praktika rodo, kad registracija sėkmingai veikia, ir tai padeda teisėsaugai išsiaiškinti nusikalstamas veikas“, – sako M. Skritulskas.
„Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė teigia, kad tokiame pasiūlyme ne viskas apgalvota.
„Išankstinių kortelių registravimas bus labai brangi ir visiškai neefektyvi priemonė. Mūsų duomenimis, yra labai labai nedaug atvejų, kai skambinama iš savo telefono numerio ir atliekami kokie nors nusikaltimai. O investicijos būtų milijoninės. Taip mes problemą sprendžiame labai neefektyviu būdu: nusikaltėliai tikrai nesėdi vietoje, seka naujausias technologijas ir dabar dažniausiai skambina per programėles, šifruotus kodus, – susekti savininko telefono nėra įmanoma, jie tikrai nenaudoja savo išankstinio mokėjimo kortelės numerio. Taigi problemą spręsime labai neefektyviu ir labai brangiu būdu, apsunkinsime sąžiningus vartotojus“, – įžvalgomis dalijasi A. Buitkutė.
Kaip reikėtų keisti vartotojų duomenų saugojimo bazę, anot pašnekovės, priklausys nuo galutinio šio įstatymo sprendimo, kokio lygio autorizaciją reikės vykdyti. A. Buitkutė pastebi, kad labai paprasta autorizacija gali neveikti – žmonės registruosis ne savo vardu ar pateiks melagingus duomenis, o kad registracija būtų patikima, reikės didelių investicijų.
Ryšių reguliavimo tarnybos narys Giedrius Pūras sako, kad SIM kortelių pardavimo duomenys yra stebimi ir kas ketvirtį atnaujinami.
„Mes kas ketvirtį renkame tuos skaičius, abonentų, kurie moka iš anksto, yra apie 31 procentas. Skaičiais – apytikriai 1 milijonas 200 SIM kortelių“, – įvardija G. Pūras.
A. Buitkutė teigia, kad išankstinio mokėjimo SIM kortelių rinka yra gana stabili ir po truputį mažėja, tačiau vis dar turi savo vartotojų ratą. Pastebima, kad jomis naudojasi žmonės, kurių poreikiai kinta: vieną mėnesį reikia daugiau interneto duomenų, kitą – tik skambučių.
„Tai vaikai, paaugliai, studentai, žmonės, atvykę iš kitų šalių. Tie patys mūsų emigrantai, grįžę į Lietuvą paatostogauti, irgi nebelaiko numerio, nebemoka už jį, tiesiog laikinai įsigyja kortelę. Stebime tendenciją, kad šios kortelės naudojamos ir daiktų interneto atvejais, pavyzdžiui, stebėjimo kameros, kai atidaromi pakeliamieji vartai. Taip gali pigiai turėti paslaugą, pasirinkęs, ko tau reikia“, – pasakoja pašnekovė ir pabrėžia, kad tikrai labai nedidelė dalis SIM kortelių atsiduria nusikaltėlių rankose.
Telekomunikacijų įmonės atstovė sako: didelė tikimybė, kad, pritaikius privalomą registraciją, nesklandumų patirs ir svečiai iš užsienio, kurie keliauja per Lietuvą tranzitu. Neatmetama, kad dėl SIM kortelių registracijos jiems teks ieškoti telekomunikacijų paslaugų teikėjų salonų.
G. Pūro teigimu, SIM kortelių registracija tikrai apsunkintų nusikaltėlių veiklą.
„Negalima sakyti, kad tokia priemonė iš viso neefektyvi, tačiau nuo pat diskusijų pradžios mes sakėme, kad reikėtų įvertinti laukiamą naudą ir kaštus, kurie teks operatoriams ir vartotojams registruojant. Jei būtų priimtas sprendimas registruoti visas korteles. Dėl nusikalstamų veikų užkardymo nebūtume labai kompetetingi komentuoti, geriau šį klausimą pakomentuos teisėsaugos institucijos“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos narys.
Užsienio šalių pavyzdžiais domėjęsis pašnekovas teigia, kad skiriasi ir pačių šalių praktiniai SIM kortelių registravimo įgyvendinimai. Skirtingose šalyse skiriasi ir kokie duomenys, ir kiek griežtai renkami, tad tuo remiantis skiriasi ir investicijos bei išlaidos vartotojams.
„Matome, kad skaičius tų šalių, kurios pereina prie SIM kortelių registracijos, didėja. Turbūt paskutinė iš prisijungusių šiais metais yra Švedija. Kalbant apie Europos Sąjungos šalis, apie 60 procentų reikalauja registruotis, 40 procentų, tarp jų – ir Lietuva, vis dar neregistruoja. Latvija, Estija irgi neturi kortelių registracijos. Europos Sąjungoje naudojamės tarptinkliniu ryšiu ir praktiškai mes už jį nemokame. Latvijos ir Estijos net kodai panašūs į mūsų ir registracija pas mus neužkirs kelio naudoti šių šalių korteles. Į problemą turėtų būti žiūrima kompleksiškai ir nebus taip, kad vien kortelę užregistravę jau neturėsime šios nusikalstamumo problemos“, – paaiškina pašnekovas.
„Viena tokių priemonių yra SMS identifikavimas. Tai vadinu autorinėmis teisėmis: jei koks tiekėjas nori, kad jo vardas būtų naudojamas išskirtinai tik jo ir sukčiai negalėtų pasinaudoti, gali kreiptis į operatorius, sutarti tam tikrus identifikacinius požymius ir žinutės, kurios turės tuos požymius, atkeliaus iki vartotojo. Kita priemonė yra naudoti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenų bazę, joje kaupiama informacija apie nuorodas į kenksmingus interneto puslapius. Net jei vartotojas bando atsidaryti, operatoriai turėtų blokuoti bandymus pasiekti tuos interneto išteklius, kurie yra atsidūrę toje duomenų bazėje“, – vardija D. Pūras.
A. Buitkutė patikina, kad kai kurių priemonių jau imtasi.
„Mes jau blokuojame sukčių skambučius, gavę informacijos apie sukčiavimą, galime stabdyti SMS srautus, blokuojame prieigą prie neleistino turinio svetainių. Savo iniciatyva esame pristatę vartotojams interneto apsaugą, kuri taip pat apsaugo juos nuo kenksmingų nuorodų paspaudimų, – gauna iš sukčių apgaulingą nuorodą, ir ši sistema jam neleis ar įspės, kad tai yra nesaugu. Mums klientų saugumas labai svarbus ir mes patys su tuo dirbame. Tikrai reikia pasverti, ar priemonių kaštai yra adekvatūs tai problemai spręsti. Dabartinis siūlymas registruoti SIM korteles nesprendžia modernių problemų. Matome, kad sukčiavimo būdai keičiasi, priemonės, kurias naudoja sukčiai, keičiasi, ir SIM kortelių registravimas [šių problemų] tikrai neišspręs“, – sako pašnekovė.
