Jau daug metų į keliones automobiliu po Europą su šeima besileidžianti vilnietė Erika Klėgerė ir šiemet tradiciškai važiuos slidinėti į kalnus. Šįkart – į Slovakiją. Ir vėl vyks automobiliu. Pirmiausia dėl to, kad taip patogiau, kai tenka gabentis daug įvairios įrangos, žieminių drabužių, – neriboja bagažo svoris. O tai ypač aktualu keliaujant su vaikais.

Įspūdžiai ir kuriamos tradicijos nusveria nepatogumus

„Kadangi keliaujame visa šeima kartu su vaikais, esame įsivertinę, jog automobiliu vykti slidinėti mums pigiau nei lėktuvu. Neskaičiuojant visų įspūdžių, kuriuos patiriame pakeliui. Tai ir svarbiausia – taip įdomiau. Dažniausiai pakeliui vienai nakčiai kur nors sustojame, pasidarome ekskursiją po miestą, atostogaujame, linksmai leidžiame laiką. Visa tai prarandi, jei į kurortą tiesiog nuskrendi lėktuvu“, – kelionės automobiliu privalumus vardino E. Klėgerė.

Vytis Šležas, nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasak moters, pliusų neįžvelgs nebent tie, kurie mėgsta kelionėse pasipuošti, neįsivaizduoja dienos be tvarkingos šukuosenos. Mat kai tenka ilgai sėdėti automobilyje, norisi jaustis kuo laisviau. „Man visus nepatogumus nusveria laikas su šeima. Į automobilį pasiimame žaidimų, vieni filmus žiūri, kiti muzikos klauso, bendraujame, kuriame savo tradicijas. Tokia ilga kelionė šeimą suburia, sujungia“, – įsitikinusi keliautoja.

Tiesa, E. Klegerė pamini svarbią sąlygą – šeimoje ar kompanijoje turi būti vairuotojas, kuris mėgsta vairuoti ir kurio tai nevargina. Beje, kai kurie nedrįsta keliauti automobiliu dėl kokių nors baimių. Pavyzdžiui, viena tokių – kad kelyje nesugestų automobilis ir dėl to nekiltų rūpesčių. Erikai tokių dvejonių niekada nebuvo, nes jos šeima ilgoms kelionėms paprastai išsinuomoja patogesnį nei šeimos transporto priemonė: „Nuomodamiesi automobilį žinome, kad jeigu kas nors atsitiks ar reikės pakaitinio automobilio, visada galėsime paskambinti ir sulaukti pagalbos, todėl esame ramūs.“

Keliuose nenukrypti nuo maršruto ir apvažiuoti spūstis padeda įvairios programėlės, o išvengti iššūkių Italijos ir Austrijos kraštovaizdžiui būdinguose serpentinuose – vairuotojo įgūdžiai bei grandinės ant ratų. Pasak pašnekovės, kiek teko susidurti, net ir mažesnių kurortų keliai gerai valomi, jei užpustomi. Tad minėtų grandinių, kurias kaskart vežasi, panaudoti neteko. Vis dėlto, pirmą kartą važiuojantiems ir turintiems kokių nors neaiškumų Erika pataria keliauti kartu su patirties įgijusia kompanija.

 Italijos Alpės

Ekspertas pataria pažaboti ambicijas, kad kelionė netaptų paskutine

Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas pataria prieš leidžiantis į tolimą kelionę pirmiausia patikrinti, ar žieminės padangos nėra nusidėvėjusios, ar jos tinkamos. Visų antra, kai kuriuose užsienio šalių regionuose, kur snieguota, reikalaujama turėti grandines ant ratų, kurias paminėjo E. Klėgerė. Taigi, pasak eksperto, reiktų išsiaiškinti, ar tame regione, į kurį vykstate slidinėti, tokio reikalavimo nėra. Jei yra, grandines reikia turėti. Galiausiai, svarbu kritiškai įvertinti savo vairavimo gebėjimus – ar mokame važiuoti slidžiu keliu, ar tai nebus iššūkis. Galbūt prieš kelionę reiktų pabandyti ir jei matote, kad reikia, – pasimokyti. O jau išvykus į išsirinktą slidinėjimo kurortą ekspertas pataria nepervertinti savo jėgų.

Artūras Pakėnas, nuotr. iš asmeninio archyvo

„Dažnai girdžiu, kaip vairuotojai giriasi: štai aš vienas įveikiau 1000 km ir daugiau. Bet tai negerai, taip žmonės pervargsta ir tampa nedėmesingi kelyje, kelia riziką sau, keleiviams ir kitiems eismo dalyviams. Taip elgiasi siekdami sutaupyti laiko, nes nori kuo greičiau atvažiuoti ir kuo ilgiau paslidinėti. Visgi reikėtų pažaboti principus bei ambicijas ir dalintis vairavimu su kitu vairuotoju: keistis kas 300–500 km ir leisti kitam pailsėti, pamiegoti, pavalgyti. Pastebiu, kad lietuviams būdingas gėdos ir nepatogumo jausmas, – nenorėdami pasirodyti silpni, bando paslėpti nuovargį. Geriau to atsikratyti, nes svarbiausia yra nepervargti, kad kelionė nesibaigtų dar iki kalnų“, – sako saugaus eismo ekspertas.

Jei važiuojant netikėtai pablogėja oro sąlygos, A. Pakėnas rekomenduoja vėlgi pirmiausia įvertinti savo asmeninius gebėjimus ir nepervertinti jėgų. Jei vairuoti tampa sudėtinga, suprastėja matomumas, geriau nerizikuoti ir sustoti degalinėje ar motelyje ir palaukti.

Nuomojasi, nes nori išsaugoti savo automobilio ridą

Kad lietuviai į slidinėjimo keliones dažnai renkasi vykti automobiliu, pastebi ir automobilių nuomos platformos „Sigvi“ bendraįkūrėjas bei vadovas Vytis Šliažas. Vieni vairuotojai tokioms ilgoms kelionėms renkasi nuomotis automobilį, nes nori didesnio ir patikimesnio už savo, kiti savąjį automobilį taupo, treti kreipiasi visai jo neturėdami. Tačiau visiems svarbus kriterijus – kad nebūtų ribojamas įveiktų kilometrų skaičius, kadangi atostogaudami nori jaustis laisvai.

„Kai kurie vairuotojai pastato savo 1–3 metų senumo automobilius mūsų aikštelėje ir nuomojasi 5–6 metų senumo transporto priemonę, kad ilgoje kelionėje žymiai nepadidėtų jų asmeninio automobilio rida. Pavyzdžiui, važiuojant į Austriją ir atgal tenka įveikti 3–4 tūkst. kilometrų per savaitę, o naujam automobiliui tai didelis minusas, kai vėliau bus norima jį parduoti ar dėl garantinės priežiūros“, – sako V. Šliažas.

Vytis Šliažas, nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasak pašnekovo, nuoma domisi ir senesnius automobilius turintys vairuotojai, kurie nepasitiki savo asmeninės transporto priemonės būkle, nes ilgoms kelionėms ji galbūt nėra paruošta, tad bijo rizikuoti. „Renkantis automobilį kelionei, svarbu nuomotis iš patikimų rankų, kad jis būtų paruoštas, geros būklės bei pritaikytas ilgoms kelionėms, o žiemą – būtinai su žieminėmis, o ne universaliomis padangomis. Tada nereikės jaudintis važiuojant kalnų keliais. Pats užsiimu automobilių sportu ir į techninę jų pusę žiūriu labai rimtai,“ – sako V. Šliažas.

Pasak jo, vairuotojai galvoja ne tik apie saugumą, bet ir apie komfortą. Mažesnius miesto automobilius turintys žmonės ilgoms kelionėms renkasi didesnius ir patogesnius, net jei ir senesnius, bet gan gerai sukomplektuotus – su panoraminiais langais, pastovaus greičio palaikymo sistema, odinėmis sėdynėmis, ekonomiškus.

Kai automobilis tvarkingas, o vairuotojas įgudęs ir nepavargęs, ilgose kelionėse iššūkių kils mažiau. Kaip sako A. Pakėnas, juk geriau, kad kelionė išliktų gražiu prisiminimu, o ne nemalonia patirtimi.

 Trasos Andoroje