Ir tie metodai veikia. Federalinė prekybos komisija (FCA) skaičiuoja, kad vien JAV per 2018 m. vartotojai neteko per 1.48 mlrd. dolerių, o apgaulių aukomis dažniausiai tampa 20–29 m. amžiaus žmonės.

Naudoja psichologinį smurtą

Kas mėnesį internetinių pažinčių programėle „Tinder“ naudojasi bent 50 mln. žmonių. Ir tai – tik vienos programėlės pavyzdys.

Kompanijos „Norton“ duomenimis, 1 iš 10 internetinių pažinčių paskyrų yra netikros. O nuo 2015 m. vien Amerikoje ir Kanadoje iš antrosios pusės internete ieškančių aukų buvo išviliota bent milijardas dolerių.

„British Journal of Criminology“ tyrimas nustatė, kad paprastai tokių apgaulių metu naudojami metodai, panašūs į psichologinį smurtą. Dažnai tai atlieka profesionalai, todėl aukomis gali tapti net akyliausi.

Specialistai pataria – pradėjus internetinę pažintį, neatskleisti per daug asmeninės informacijos apie save. Kai sužinosite tikrąjį vardą ir pavardę, pasinaudokite „Google“, pažiūrėkite, ar žmogus tikrai yra tuo, kuo jums prisistatė. Taip pat – „Google“ vaizdų paieškoje, patikrinkite, ar to žmogaus nuotraukos nėra vogtos iš interneto. Svarbiausia – niekada neperveskite pinigų, nepaisant, kokios įtikinamos prašančiųjų istorijos gali pasirodyti.

Gali skirtis tik viena raidė

Sukuriamos svetainių kopijos, kurios atrodo visiškai kaip tikros, o ir jų adresas gali skirtis vos viena raide. Tokių svetainių tikslas – gauti jūsų asmeninius duomenis arba išvilioti pinigų.

Praėjusiais metais Australijoje programišiai sukūrė netikrą sveikatos apsaugos paslaugas teikiantį ir valstybei priklausantį „Medicare“ tinklapį. Nieko neįtariantys vartotojai buvo prašomi pasidalinti savo duomenimis. Tuomet vienintelis skirtumas tarp tikro ir klonuoto puslapio buvo šiek tiek kitoks URL adresas.

Paprastai, didelių prekės ženklų (kaip „Amazon“) ar valstybinių institucijų klonai būna gana greitai uždaromi. Todėl visada patikrinkite, ar svetainės adresas visiškai atitinka tą, kurią norite aplankyti.
Remia netikrus projektus

Sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) platformose, kaip „Kickstarter“, „GoFundMe“, „Indiegogo“, žmonės prašo finansiškai paremti jų projektus, siūlydami kažką mainais.

JAV Federalinė prekybos komisija metų viduryje paskelbė įspėjimą, kad šios platformos gali būti naudojamos ir apgaulei. Šis pranešimas išplatintas po to, kai kompanija „iBackPack“, žadėjusi sukurti kuprines su pakrovėjais, surinko per 800 tūkst. dolerių, tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad viskas buvo apgaulė.

Kadangi siūlomų projektų milijonai, ekspertai siūlo nepasikliauti tik aprašymu, kuris pateiktas sutelktinio finansavimo platformoje. Jeigu susidomėjote, pasinaudokite „Google Search“, pažiūrėkite, kokie žmonės ar kompanija tai daro, kiek ir kokios informacijos apie juos yra internete.
Seniausias ir populiariausias metodas

Bene labiausiai internete paplitęs metodas. Duomenų vagystės (angl. phishing) metu aukos prašoma pasidalinti asmenine informacija – slaptažodžiais, prisijungimais prie el. bankininkystės ir pan. Siunčiami gudriai surašyti el. laiškai. Tai gali būti raginimas atsinaujinti savo paskyrų duomenis, netikros sąskaitos-faktūros, nuolaidų kuponai, melagingi pranešimai apie laimėtas loterijas ir pan.

Nuo duomenų vagysčių apsisaugoti vieno būdo nėra. Pirmiausiai, reikėtų laikytis bendros taisyklės – atsargiai dalintis savo duomenimis. Taip pat visada įsitikinkite, kas yra laiško ar žinutės siuntėjas. Ypatingai atsargūs būkite su banko duomenimis – jeigu laiškas atrodo įtartinai, galite paskambinti į savo banką ir pasiteirauti, ar tikrai toks laiškas buvo siunčiamas.
Paspauskite nuorodą – gaukite virusą

Šis apgaulės būdas populiaresnis soc. tinkluose. Žmogus gauna laišką su sutrumpinta nuoroda, kurioje nesimato tikrojo adreso. Sutrumpinimui naudojamos platformos kaip „Bitly“ ir pan. Pavyzdžiui, sutrumpinimus Seimo svetainės nuorodą, ji atrodo taip: https://bit.ly/2q1ZaK2.

Paspaudus ant nuorodos, įrenginys užkrečiamas kenkėjiška programa, kuri gali pažeisti įrenginį ir jame esančius duomenis.

Jeigu gaunate įtartiną nuorodą, nespauskite ant jos iš karto. Pirmiausiai, įstikinkite, kad ji tikrai nekenksminga. Kartais tokios nuorodos plinta grandininiu pagrindu per soc. tinklus. Taigi jei, pavyzdžiui, iš savo „Facebook“ draugo gavote įtartiną laišką su raginimu paspausti ant nuorodos, geriau iš karto ištrinkite žinutę, ir įspėkite draugą, kad jis ar ji galimai platina virusą.