Karjeros specialistė Giedrė Valaitienė pastebi, kad būsimieji studentai nedelsia teikti prašymų į norimas studijų vietas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija apibendrina rezultatus tik artėjant rudeniui, visgi karjeros specialistė sako, kad bendrą stojamųjų balų rezultatą galima prognozuoti pagal brandos egzaminų rezultatus.
Ne vienus metus studijas besirenkančius jaunus žmones konsultuojanti specialistė pastebi, kad daugėja studentų, norinčių keisti pasirinktą mokymosi kryptį, perstoti po pirmųjų studijų metų, taip pat tokių žmonių, kurie darė pertrauką po vidurinės mokyklos kurso. Nagrinėdama duomenis, G. Valaitienė sako aiškiai matanti, kad jauniems žmonėms rūpi mokslas, jie nori įgyti profesiją, tik renkantis studijas kartais trūksta susikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų.
„Jei tėvai galvoja, kad studijuodamas teisę jaunuolis turės garantą darbo rinkoje, tai ne visai taip, nes sėkmė darbo rinkoje priklauso nuo to, kiek įsiklausai į vidinį balsą ir darai tai, kas tau patinka. Šablonų, klišių vaikymasis jaunam žmogui labai dažnai pakiša koją“, – atvirauja pašnekovė.
Tėvų rūpestis, anot karjeros specialistės, nors ir ne visuomet vertingas, savaime nėra blogas dalykas, nes jie visuomet nori, kad vaikui būtų kuo geriau. Visgi tėvų niekas nemokė tėvystės meno, tad jie vaikams renka saugią specialybę ir negalvoja, kad kažką daro blogai.
„Reikalinga tvirta diskusija prie arbatos puodelio, tiek tėvams, tiek vaikams argumentuotai išsakant poziciją. Būtent diskutuojant ir gimsta tikroji tiesa, kai atmetami visuomenės stereotipai, įžvelgiama vaiko prigimtis, pamatomi jo gebėjimai, troškimai, – tuomet ir gimsta tie tikrieji saugūs sprendimai. Saugūs tiek vaikui, tiek tėvams, ir tėvai pasitikėdami išleidžia jaunąją atžalą“, – specialistė pataria tėvams ir vaikams susėsti pokalbio.
Karjeros konsultantė bendrauja ir su abiturientais, kurie dar tik svarsto, kokiu keliu pasukti. G. Valaitienė neslepia, kad kasmet kartojasi situacija, kai medicinos studijų siekiantys jauni žmonės, gavę mažesnį įvertinimą, nei tikėjosi, ima panikuoti, nors kartais viskas būna gerai. Specialistė sako, kad jaunus žmones ji bei kolegos stengiasi ir paguosti, padrąsinti, ir kelti sau klausimas, ko jie iš tiesų nori.
„Didžioji klaida – tas jaunatviškas maksimalizmas, kai nori gero ir greito rezultato čia ir dabar. Kartais norisi padėti susidėlioti emocinę būklę tiek, kiek galime mes, karjeros specialistai. Būna, prireikia ir psichologų pagalbos. Kartais reikia kalbėti apie galimas alternatyvas, pamėginti nusiraminti ir laukti per visus stojamuosius etapus, nes paprastai ne pirmuoju etapu viskas pasiseka“, – apie aktyvią karjeros specialistų veiklą pasakoja moteris.
Tie, kuriems nepavyksta pirmu bandymu įstoti studijuoti norimos specialybės, gali rinktis, ar metus skirti stipriai pasiruošti egzaminams, ar ilsėtis, ar ieškoti kitokių studijų krypties. Pašnekovė sako, kad konkretaus patarimo ji negalinti duoti, nes sprendimą turi priimti pats žmogus.
„Tikrai yra sėkmingų patirčių, kai į norimą poziciją įstojama ne pirmu, o antru ar papildomu etapu. Yra sėkmingų patirčių, kuomet valstybiniai brandos egzaminai perlaikomi. Iš mano patirties – buvo vienas konsultuojamasis, kuris septynerius metus perlaikė vieną brandos egzaminą, kol pagaliau įstojo ten, kur labai norėjo. Laisvi nuo studijų metai, kariuomenė, išbandymas darbo rinkoje – visos patirtys turi būti paremtos kiekvieno atskiro žmogaus istorijos poreikiu. Tikrai įmanoma rasti būdų, kaip pasiekti asmeninę sėkmę“, – kalba karjeros konsultantė.
Anot G. Valaitienės, net jei jaunas žmogus negauna norimo įvertinimo ar neįstoja į išsvajotą mokymosi vietą, kartais įvertina savo galimybes ir norus dar kartą ir supranta, kad jo pašaukimas visai kitas, tad būtina savistaba, jog žmogus aiškiai suprastų savo norus ir pašaukimą.
Specialistė sako, kad jei jaunuolis nusprendžia neskubėti ir po mokslo metų neskuba vėl mokytis, rekomenduojama ne tik ilsėtis, bet ir aiškiai susidėlioti prioritetus, kuria kryptimi verta pasukti. Kaip tą padaryti?
„Nepasakysiu nieko naujo – savanorystė, darbo rinkos išmėginimas. Tos pačios kelionės, bet su tikslu, kad vėliau galėtum duoti grįžtamąjį ryšį sau – kokią patirtį parsivežei. Tai pagrindiniai žingsniai, kurie padeda jaunam žmogui atsipalaiduoti ir suprasti, pagalvoti, ko iš tikrųjų nori, kokie yra siekiai. Vien tik laisvai, lengvai leidžiant laiką ant sofos tie sprendimai ir suvokimai neateina. Reikia įdėti pastangų, pakeisti gyvenamąją vietą. Rekomenduojama pačiam ar su karjeros specialistu sudaryti savo veiksmų, savianalizės planą. Tuomet rezultatas tikrai būna džiuginantis“, – G. Valaitienė pataria, kaip ieškoti atsakymų, jei baigus vidurinę vis dar sunku suprasti, kokius tolimesnius mokslus rinktis.