Istorijos mokytoją nustebino šių metų egzaminas: tai – copy paste, nutolęs nuo realijų

Peržvelgus šių metų valstybinio istorijos brandos egzamino užduotis, kai kuriems mokytojams kilo mintis, jog viskas kažkur įtartinai matyta. Savo pirmaisiais įspūdžiais su „Delfi“ pasidalinęs istorijos mokytojas Algis Bitautas stebisi, jog galbūt šių metų egzamino tikslas buvo patikrinti, kiek dėmesio abiturientai skyrė praėjusių metų egzaminams. Stebina ir tai, kad apie karą Ukrainoje, kurio buvo galima tikėtis užduotyse, neužsiminta.

Įžvelgia menką kūrybiškumą

„Pirmoji mintis buvo tokia, kad šiųmetis egzaminas yra ankstesnių metų copy paste kompiliacija. Jame atsispindi tai, ką mes ruošėmės ir mokėmės. Aš taip pajuokavau – galbūt tikrina ne tai, kaip mes mokame pačią istoriją, bet kaip mes išsprendę ankstesnių metų užduotis“, – stebisi A. Bitautas.

Anot istorijos mokytojo, pirmiausiai atsikartojimus galima pastebėti užduotyse, kuriose reikia analizuoti istorines karikatūras.

„Dar šeštadienį turėjome pamoką su mokiniais, ir vienas mokinys sako – mokytojau, parodykit, kurios karikatūros dažniausiai kartojasi. Tai grynai tos pačios ir buvo įdėtos. Iš tiesų, tai rodo egzaminų užduočių sudarytojų menką kūrybiškumą. Jei paimtume 21 klausimą, kur Stalinas stovi ir klausia, kodėl man nėra kėdės – ši karikatūra pasikartoja gal jau ketvirtą kartą nuo 1998 metų, kai tik egzaminai pradėjo vykti tokiu formatu“, – sako A. Bitautas.

Mokytojas pastebi, kad dažniausiai egzamine naudojamos karikatūros nesikeičia dar nuo to meto, kai pats mokėsi mokykloje. Tokią pačią pastabą mokytojas turi kalbėdamas ne tik apie karikatūrų, bet ir apie rašytinių šaltinių pasirinkimą.

„Atlikdamas ankstesnių metų užduotis, gali net paprognozuoti, kas bus naujame egzamine. Mes panašiai ir spėjome, kad bus klausimų su Lietuvos krikštu, Jogailos privilegija. Žiūrėjome, kad Vienos kongresas senokai buvo egzamine, todėl daugiau laiko nagrinėjome žemėlapių pokyčius. Visada būna klausimų iš Prancūzijos revoliucijos, o Vienos kongresas mokiniams buvo mažiau tikėtinas, todėl su mokytojais pasitarėme, kad čia vaikai gali netekti daug taškų“, – sako jis.

Egzaminas neturėtų būti nutolęs nuo realijų, tačiau toks yra

Tačiau istorijos mokytoją labiausiai stebina tai, kad egzamine remiamasi senais šaltiniais, visiškai neatsižvelgiant į aktualijas.

„Kas liečia XX amžių, tai truputėlį nuvilia, kad egzaminų užduočių autoriai remiasi labai senomis knygomis. Tarkime, Walter Laqueur „Europa mūsų laikais: 1945–1992 metų istorija“. Tai 30 metų senumo knyga. Mokiniai neskaito tokių knygų, kurios tik antrų rankų knygynuose yra. Norėtųsi naujesnių istoriografinių pozicijų, ypač Ukrainos karo kontekste. Juk buvo galima panagrinėti laisvės sąvoką su naujesniais šaltiniais“, – teigia A. Bitautas.

Nors mokytojas pasigedo egzamine ryšio su Rusijos vykdomu karu prieš Ukrainą, jis pastebi, kad ne pirmą kartą egzamine nėra to, ką tikimės jame rasti, ne išimtis – ir Ukrainos karo kontekstas.

„Egzamine galėjo būti, jei ne Ukrainos, tai kokio nors kito karo kontekstas. Tas buvo tikėtina. (...) Norėtųsi egzamine matyti Iraką, Šiaurės Korėją, Afganistano karą. Neturėtų egzaminas būti nutolęs nuo dabarties realijų. Egzaminas turėtų turėti bendrą mintį, o dabar gavosi toks pabirų parankiotų faktų patikrinimas. Bet kaip sakau savo mokiniams – nepergyvenkit labai, praeis 5–10 metų, tai visai pamiršit, kokie ten buvo šaltiniai ir kokios užduotys“, – sako A. Bitautas.

Istorijos egzaminą laikė daugiau nei 7 tūkst. abiturientų

2023 metų valstybinio istorijos brandos egzamino užduotis galite rasti ČIA.

Birželio 19 d. abiturientai laikė istorijos valstybinį brandos egzaminą. Egzamino trukmė – 3 valandos.

Šiemet istorijos brandos egzaminą laiko daugiau nei 7 tūkst. abiturientų, pernai – 6949 abiturientai. Pernai istorijos egzaminą išlaikė 99,1 proc. laikiusiųjų.