„Per antrąjį ketvirtį Užimtumo tarnybos laisvų daro vietų portale turėjome daugiau kaip 53 tūkstančius darbo pasiūlymų. Šis laikotarpis yra ir vasaros pradžia, o vasara šiek tiek koreguoja darbuotojų poreikių specifiką. Augo žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojų poreikis, viešojo sektoriaus administravimo darbuotojų poreikis. Bet visų labiausia išaugo švietimo srities darbuotojų paklausa – šių metų birželį ji buvo pati didžiausia nuo metų pradžios“, – įvardija Užimtumo tarnybos atstovė Brigita Blavaščiūnienė, kokių darbuotojų labiausia ieško darbdaviai.
Brigita Elona Blavaščiūnienė

Pašnekovė vardija, kad didelis poreikis ir ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo pedagogų.

„Trūkumas yra kelis kartus didesnis, nei turime Užimtumo tarnyboje registruotų tokios profesijos atstovų. Taip pat stipriai išaugęs specialųjį poreikį turinčių mokinių mokytojų poreikis – beveik septynis kartus viršija paklausą“, – sako pašnekovė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, auga ir sveikatos priežiūros specialistų paklausa, darbdaviai ieško gydytojų, slaugos specialistų, fizioterapeutų ir farmacininkų.

„Nieko naujo nepasakysiu kalbėdama apie tendenciją, susijusią su inžinerinėmis sritimis, su technologijų sritimis ir energetikos sritimi. Šiose srityse disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos tikrai nebe naujiena ir tai nėra tik ketvirčio klausimas, tai tęsiasi metus ir daugiau. Jei kalbėtume apie elektros inžinierius, elektros inžinerijos technikus, mechanikos inžinierius, gamybos technologus, taip pat statybos darbų vadovus ir inžinierius, tai paklausa nuo 2 iki 5 kartų didesnė, nei turime tokių specialistų“, – teigia B. Blavaščiūnienė.

Inžinerijos srityje jau kelerius metus vyraujantis darbuotojų trūkumas, anot pašnekovės, aiškiai matomas ir sekant Užimtumo tarnybos duomenų bazės įrašus ir jei jau atranda vienas kitas ieškantis darbo – jie įdarbinami labai greitai.

„Žinoma, tai priklauso ir nuo pačių žmonių valios, kaip jie greitai yra pasirengę ir nori grįžti į darbo rinką, bet darbo pasiūlymų įvairovė didžiulė. Šių specialybių atstovai tikrai turi iš ko rinktis“, – priduria pašnekovė.

„Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė sako, kad inžinerijos specialistų trūkumas nėra nauja problema.

„Jau daug metų didėja atskirtis tarp to, kiek gali naujų darbuotojų įsilieti į darbo rinką, ir kiek naujų pozicijų atsiveria. Visa energetikos sritis išgyvena dabar transformaciją, einama prie vis išmanesnės energetikos, tai atitinkamai ir tų profesijų spektras labai platus. Mes skaičiuojame, kad apie 75-ios įvairuos profesijos yra vien tik „Ignitis grupėje“ – tai nemažas spektras. Opiausia problema – inžinerijos pagrindus turinčiais žmonėmis“, – sako B. Božena Petikonis-Šabanienė.

Pašnekovė sako, kad įmonė ėmėsi iniciatyvos plačiau žmones supažindinti su energetikos sritimi, tad buvo sukurta „EnergySmart Start“ programa, prie kurios kviečiama prisidėti ir kitus verslus.

„Laikomės tokios principo, kad pirmiausia reikia supažindinti, nes tikrai vis dar labai daug žmonių galvoja, kad energetika yra apie labai kažkokį techninį darbą o tai yra neįtikėtinai plati sritis. Antras žingsnis – kaip išmokyti. Džiaugiuosi, kad iškilo į viešumą ši problema, nes mokytojų, dėstytojų trūkumas tikrai yra opi problema, kuri dar labiau kaskaduoja iššūkį su inžinieriais. Ir trečias žingsnis – prisidėti, pagelbėti žmonėms, kurie pasirinko šį kelią. Studijos nėra lengvos, bet esu įsitikinusi, kad jei sieki ekspertiškumo, kelias nėra paprastas, reikia įdėti pastangų. Šiais ir kitais metais esame numatę 300 tūkstančių eurų stipendijoms tiems studentams, kurie ryžosi eiti šiuo keliu ir studijuoti inžineriją“, – dalijasi pašnekovė.

B. Petikonis-Šabanienė sako, kad net ir esant verslų iniciatyvai, greitų pokyčių tikėtis neverta. Anot pašnekovės, rezultatai turėtų būti pastebimi per 5–10 metų, o geriausių rezultatų pasiekti įmanoma tik esant bendradarbiavimui tarp skirtingų institucijų.

„Yra tokių, kurie nori įgauti naujų žinių ir įgūdžių. Tikrai reikia paskatinti tuos žmones, parodyti, kad yra tas kelias – jei nori visiškai pakeisti savo specializaciją, ar jau turi tam tikras žinias ir nori iškelti į kitą lygį – tai tikrai čia yra ne vieno subjekto darbas. Energetika yra visur, kur tik apsižiūrėtumėte, net tai, kad mus filmuoja – nieko nebūtų be energetikos“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.

Jauni žmonės, rinkdamiesi profesiją, neretai kaip vieną svarstomų argumentų įvardija veiklos misiją, jos prasmę.

„Svarbus įmonės tikslas ir tas asmeninis prisidėjimas – kaip tai, ką aš darau, kuria kažką gero. Džiaugiuosi, kad turime labai daug kandidatų, kurie ateina dėl to, kad mato ilgalaikę prasmę, nori prisidėti prie Lietuvos energetinio nepriklausomumo, kuris yra tiesiogiai susijęs su nepriklausomybe. Yra žmonių, kurie mato, kad maža dalelė darbo prisideda prie to, kad planeta būtų žalesnė“, – vardija pašnekovė jaunų žmonių išsakomus motyvus.

Moteris sako pastebinti, kad net mokyklose vaikai jau labai daug žino apie atsinaujinančią energetiką ir klausinėja jau labai tikslius techninius klausimus apie vėjo ar saulės jėgainių statymą ir veiklą.