Atvykdami į brandos egzaminą, abiturientai privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje) ar vairuotojo pažymėjimą.
Egzaminui prasidėjus, iš užduoties sąsiuvinyje pateiktų dviejų samprotavimo rašinio ir dviejų literatūrinio rašinio temų abiturientai pasirenka vieną temą.
Samprotavimo rašinio temos:
Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas)
Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui? (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis)
Literatūrinio rašinio temos:
Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma)
Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius)
Abiturientų įspūdžiai: vieni tikėjosi blogesnių temų, kitiems chill ir normaliai
Po egzamino abiturientai pasidalino savo įspūdžiais ir pripažino, kad egzaminas nebuvo lengvas.
Abiturientė Gabija „Delfi“ sako, kad visą laiką skyrė pasiruošimui samprotavimo rašiniams, tačiau išvydusi šių rašinių temas suprato, kad samprotavimo rašinio nerašys.
„Kai pamačiau temas samprotavimo – viena buvo išvis apie žemdirbystę, ar ji dar vertinga, ir aš net neįsivaizdavau, ką rašyti tokia tema. Tai aš pirmą kartą rašiau literatūrinį rašinį“, – sako abiturientė.
Vis dėlto, ji sako, jog literatūrinio rašinio struktūra jai žinoma, todėl sudėtinga nebuvo. Abiturientė pasirinko rašyti tema apie moters vaizdavimą literatūros kūriniuose.
„Susigaudžiau ir gan anksti išėjau, bet parašiau pilnai visą rašinį. Kadangi neturiu problemų su literatūra, manau, čia visai neblogai bus“, – sako Gabija.
Tuo metu abiturientė Viktorija teigia, kad egzamino temos jai patikusios.
„Viskas gerai, tikėjausi blogesnių temų. Temos man patiko. Pasirinkau temą apie savigarbą, rėmiausi „Dėdės ir dėdienės“ ir „Sename dvare“. Manau, kažkaip surišau, kad būtų prasmė viso to rašinio, o kaip bus su skyryba ir rašyba, tai jau žiūrėsime“, – įspūdžiais dalinasi Viktorija.
Abiturientė Gerda su „Delfi“ taip pat dalinasi pozityviomis nuotaikomis.
„Temos palyginus tikrai geros, suprantamos, nėra jokių užslėptų „kabliukų“. Pasirinkti kuo remtis gal buvo kiek sudėtingiau, nes temos gana plačios ir daug autorių galima pritempti“, – sako ji.
Tačiau egzaminas pasirodė lengvas ne visiems abiturientams, o kiti jam ruošėsi ir su korepetitorių pagalba.
„Pasirinkau samprotavimo rašinį. Buvo nelengva. Galbūt reikėjo dar geriau pasiruošti, bet atsirado minčių, ką rašyti, ką pasirinkti, ir tikiuosi, kad pavyko“, – „Eltai“ sakė J. I. Kraševskio gimnazijos abiturientė Martyna. Ji pridūrė, kad rėmėsi Jurgio Savickio ir Albero Kamiu kūriniais.
„Mokykloje su mokytoja dirbau ir korepetitorius buvo. Pirmą kartą toks egzaminas, todėl nežinojau, kiek reikėjo ruoštis, kad viską mokėčiau“, – taip pat „Eltai“ teigė abiturientė, rašiusi samprotavimo tema „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“.
Gimnazistui Herbertui pasiruošti egzaminui taip pat padėjo lietuvių kalbos korepetitorius.
„Egzaminas buvo normalus, temos dar ne tokios baisios. Normaliai parašiau. Reikėjo eiti prieš tai pas korepetitorių, kad sužinočiau struktūrą, kaip rašyti rašinį, nes bet kaip negalima rašyti. Viskas normaliai“, – sakė Herbertas ir pridūrė, jog rinkosi rašinį rašyti tokia pačia tema kaip ir Martyna.
J. I. Kraševskio gimnazijos dvyliktokas Danielius po egzamino jautėsi puikiai. Anot jo, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas „nėra toks baisus dalykas“.
„Iš tikrųjų lietuvių kalbos egzaminas nėra toks baisus dalykas, nes visada visi galvoja, kad tai – katastrofa, kad niekas neparašys, kad, duok Dieve, bent ketvertuką gautum. Bet iš tikrųjų tai viskas chill, viskas chill. Ateini, parašai savo mintis, ir laisva galva“, – kalbėjo abiturientas.
Rašinyje reikėjo pasiremti bent vienu privalomu autoriumi
Pasirinkus temą, abiturientai taip pat pasirenka vieną autorių iš prie temos rekomenduojamųjų arba visų privalomų programos autorių sąrašo (rašydamas literatūrinį rašinį, antrą autorių renkasi savo nuožiūra).
Egzamino metu, nuo 10 val., kandidatams leidžiama naudotis skaitmeninėmis privalomų programos autorių kūrinių versijomis. Kompiuteriai, kuriais abiturientams leidžiama naudotis, atjungti nuo interneto tinklo.
Kaip nurodo Nacionalinė švietimo agentūra, iš viso per šį egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių (vienu prisėdimu arba du kartus po 10 minučių). Iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu galima naudotis tik 10 minučių, jei laukia kiti mokiniai.
Privalomi literatūros kurso autoriai – M. Mažvydas, M. Daukša, J. Radvanas, M. K. Sarbievijus, K. Donelaitis, A. Mickevičius, A. Baranauskas, V. Kudirka, Maironis, J. Biliūnas, J. Tumas-Vaižgantas, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, J.Savickis, J. Aistis, H. Radauskas, S. Nėris, B. Sruoga, A. Škėma, Just. Marcinkevičius, M. Katiliškis, J. Aputis, S. Geda.
Privalomi konteksto autoriai – Šatrijos Ragana, Vyt. Mačernis, Br. Krivickas, M. Martinaitis, Č. Milošas, J. Vaičiūnaitė, A. Marčėnas, J. Kunčinas, M. Ivaškevičius, V. Šekspyras, J. V. Getė, F. Kafka, A. Kamiu.
Rašinio apimtis turi būti ne mažiau kaip 500 žodžių.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikyti pasirinko 17364 abiturientai, mokyklinį – 8852.
NŠA nurodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas siekiant gauti brandos atestatą. Be šio egzamino mokinys turi išlaikyti dar vieną pasirinktą brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą.
Neišlaikiusieji valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino liepos 13 d. pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje laikys mokyklinį brandos egzaminą. Tai vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais.
