Tik kelios gudrybės – ir gyvūnas jau nuotraukoje
Ir visa tai jam pasiekti pavyko vos per dvejus metus. Anksčiau profesionaliai sportavęs kovos menus, šiandien jis rankose laiko ne karatė diržą ir užtarnautus apdovanojimus čempionatuose, o fotoaparatą. Tiesa, jis sako sporto neapleidęs, tačiau daugiausiai dėmesio vis dėlto skiria fotografijos menui.
„Anksčiau prioritetai buvo visai kitur – sporte, bet visada buvo susidomėjimas gyvūnais. Pakankamai neseniai pradėjau ir fotografija domėtis, tai sugalvojau, o kodėl gi nesusieti šių dalykų kartu. Į šį kelią mane atvedė pažįstamas profesionalus fotografas, būtent tada susipažinau su fotografija, bet žinių, kaip fotografuoti gyvūnus, sėmiausi internete. Viską, ką žinau iki dabar, išmokau daugiausiai ten. Žmonės dažniausiai perka kursų paketą, nes viskas ten yra vienoje vietoje – nereikia pačiam papildomai ieškoti, o jeigu nori nemokamai, reikia truputį daugiau pasistengti ir viską įmanoma rasti“, – pasakoja jis.
Savamokslis fotografas atvirauja, kad geriausiai nusimano apie žinduolius, paukščiai – kol kas dar ne itin ištyrinėta sritis. Kaip sako jis, paukščių rūšių pasaulyje yra milijonai, tad ir žinoti visas subtilybes nėra taip paprasta. Vis dėlto, jis juokauja, kad yra visai neprastas gamtininkas – biologijos pamokose zoologija jam būtų vieni juokai. Vis dėlto, kaip sako jis, ne viską galima sužinoti iš knygų.
„Vis tiek tai yra gyvūnai – jie nėra labai prognozuojami, tad tikrai ne viskas yra užrašyta knygose ir vadovėliuose, kurių esu perskaitęs labai daug, didžiąją dalį išmokstu tiesiog stebėdamas jų elgesį ir psichologiją. Laukiniai gyvūnai, kurie gyvena miške, ne parkuose, dažniausiai aktyvūs tik ryte ir vakare, ypač naktį, bet naktį niekas nefotografuos, todėl juos pamatyti didžiausi šansai yra ryte ir vakare. Tačiau svarbiausia yra būtent žmogaus kvapas – visada reikia eiti prieš vėją, kad tavo kvapo nenupūstų tiesiai į gyvūną, nes jie labai gerai užuos. Ir taip pat yra garsas – reikia išmokti labai tyliai vaikščioti.
Įmanoma fotografuoti ir tiesiog vienoje vietoje sėdint ir laukiant, ką aš labai dažnai darau, bet tada reikia labai daug būtent ta vieta domėtis, viską aplink ištyrinėti, kad šansai padidėtų. Ilgiausiai vienoje vietoje teko išsėdėti 8 valandas, kai laukiau neseniai gimusių lapiukų. Buvo, kad lapių kasdien laukiau mėnesį – vasarą ėjau ir ėjau kasdien kiekvieną rytą, vos ne kiekvieną vakarą, ir pamačiau tik po gero mėnesio, bet tikrai vertėjo“, – pasakoja jaunuolis.
Vaikinas atskleidžia, kad mėgstamiausias jo fotografijos objektas – būtent jaunikliai lapiukai. Jie labiausiai traukia ir jo paskyros „Instagram“ socialinio tinklo sekėjų akį, nes tai, kaip sako jis – mielas ir patrauklus gyvūnas. O ir pačiam juos fotografuoti vienas malonumas – lapės, anot Juozo Igno, fotogeniškiausios, tad visos nuotraukos visada atrodys gražiai.
„Tad lapės visada yra numeris vienas, bet be jų, sakyčiau, pelėdos taip pat, nes irgi toks dalykas yra, kad visi žino, jog jų Lietuvoje yra, bet ne visi jas matę. Tai – toks labai mistiškas gyvūnas. Keletą jų esu užfiksavęs ir Vingio parke. Keli pažįstami ornitologai vos ne kasdien stebi čia pelėdas ir jos čia tikrai labai ilgai gyvena, tiesiog reikia žinoti vietas, kur. Gal tiesiog eiti takeliais ir pamatyti tą pelėdą nėra pats lengviausias dalykas, bet jeigu tu žinai maždaug kur ieškoti, tai tikrai pamatyti galima“, – šypteli pašnekovas.
Puola ne žvėrys, o žmonės
Ignas Juozas aiškina, kad svarbiausia gerų kadrų ieškoti kuo toliau nuo žmonių ir civilizacijos – kuo gilyn į mišką, tuo daugiau šansų užfiksuoti pro šalį bėgantį laukinį žvėrį. Įdomu tai, kad traukdamas miško gilumon, jaunuolis nesibaimina laukinių gyvūnų. Nors ir atrodytų, kad čia jokie kiti pavojai negresia, Ignas Juozas atvirauja – ir čia galima sutikti nedraugiškų žmonių. Dėl klajonių miške, kaip teigia jis, jaudinasi ir mama.
„Yra buvę labai įdomių situacijų. Visai neseniai, prieš keletą dienų, teko sutikti neadekvačių žmonių – prieina, klausinėja visokios informacijos, sako, kad policiją iškvies, nes galvoja, kad aš ateinu su blogomis intencijomis – esu medžiotojas, gal šaudau, gal bandau juos apvogti. Nors ir mato fotoaparatą rankose, dažniausiai sako, kad meluoju ir čia tik priedanga“, – pasakoja paauglys.
Bendraujant su jaunuoju fotografu kyla klausimas – o kaip jis suspėja skirti laiko draugams? Ignas Juozas aiškina, kad tikrai atranda laiko su jais susitikti ir po pamokų, tačiau labiausiai padeda tai, kad yra suradęs ir bendraminčių draugų, su kuriais gali leisti laiką kartu, tuose pačiuose miškuose.
Turi ir savo verslą
Negana to, kad jaunuolis randa laiko draugams, mokosi ir fotografuoja, jis dar turi ir savo verslą – prekiauja asmeninėje internetinėje parduotuvėje savo darytomis nuotraukomis, spausdintomis ant drobės. O ir sekasi, sako – neblogai.
„Bangomis, sakyčiau. Būna kartais mėnesių, kai gaunu vieną ar du užsakymus, bet būna, kad gaunu tikrai labai didelę galybę. Ši idėja gimė tada, kai pradėjau populiarėti „Instagram“ socialiniame tinkle. Iš pradžių tokios idėjos net nebuvo, kol žmonės nepradėjo prašyti tiesiog mano nuotraukas atsiųsti“, – pasakoja jaunasis fotografas.
Kol vieni sekėjų armiją bando suburti metų metus, neriasi iš kailio stengdamiesi sukurti pagaulų turinį, Juozui Ignui ir čia viskas ėjosi kaip sviestu patepta – kelių mėnesių bėgyje įvyko tarsi sprogimas. Kelių šimtų sekėjų būrys virto beveik šimtatūkstantine armija.
„Realiai sprogimas buvo turbūt praėjusių metų lapkričio gale. Iki tol aš turėjau apie 500 sekėjų, kol neįkėliau vieno vaizdo įrašo, kuris dabar turi beveik 10 milijonų peržiūrų. Taip viskas ir prasidėjo. Tas vaido įrašas buvo it juokelis su mano nuotraukomis, bet kažkodėl žmonėms tai labai patiko. Dažniausiai keliu fotografavimo užkulisius, nes iš tikrųjų žmonėms gal ne tiek įdomi yra pati nuotrauka, gal tik kitiems fotografams, labiau juos traukia užkulisiai – kas vyksta iki tos nuotraukos“, – šypteli jaunuolis.
Ar ateityje liks vietos fotografijai?
Paklaustas, ar fotografija ateityje liks tik hobis, ar vis dėlto tai taps duona kasdienine, o galbūt šio mokslo jis mokysis ir aukštojoje mokykloje, paauglys gūžčioja pečiais. Kol kas pasakyti sunku – ši veikla jaunuoliui vis dar labai šviežia, o ir interesai ateityje gali pasikeisti. Tačiau daugiausiai dvejonių kyla pradėjus svarstyti – ar ši veikla bus pelninga?
„Būtent su šiuo hobiu, kaip normaliu darbu, yra labai sunku išgyventi – tai padaro tik vienetai, bet jeigu taip kada nors pavyktų – čia būtų didžiausia svajonė“, – šypteli jis.
O pajuokavus, kad galbūt ateityje teks fotografuoti ir žmones, galbūt vestuves, kurios fotografams yra gana pelningos, Ignas Juozas juokiasi: „Jeigu nufotografuosi tiesiog akių lygyje pievoje stovintį žmogų ir lygiai taip pat nufotografuosi lapę – aišku, kurį žmonės pasirinks“. Ir iškart suskuba aiškinti: „Kuo sunkiau yra padaroma nuotrauka, kuo daugiau laiko praleidi prie nuotraukos, pavyzdžiui, eini mėnesį fotografuoti vieną retą gyvūną, tuo ta nuotrauka ir žmonėms atrodo vertingesnė, ir tau ji yra vertingesnė, ir tuo ji atrodo nuostabesnė“.
Nevengėmė progos pasvarstyti, kas laukia fotografijos ateities, kai į pasaulį vis tvirtesne koja žengia dirbtinis intelektas (DI). Galbūt nuotraukos nuo šiol bus generuojamos DI, o žmonių rankoms darbo čia neliks, tad reali grėsmė iškyla ir Juozo Igno veiklai.
„Po truputį tai tikrai tampa grėsme, žmonės jau pradeda neatskirti nuotraukų. Jeigu daugiau analizuoji nuotrauką, gal ir atskirsi, bet vienas pažįstamas fotografas, turintis apie 25 tūkst. sekėjų įkėlė nuotrauką, pilnai sugeneruotą dirbtinio intelekto. Nė vienas žmogus neatskyrė, o žmonės komentavo, kad čia geriausia jo nuotrauka! Ilgiau pažiūrėjus, matyti, kad pelėda turi per daug plunksnų, per ilgi sparnai, bet tokias detales žino tik fotografai ir gamtos žinovai. Tai po truputį, kai dirbtinis intelektas patobulės, nežinau, kas nutiks. Bet manau, kad atsiras kažkoks įrankis, kuris tą autentiškumą nustatys“, – svarsto jaunuolis.
Tad kol dar gausu neužtikrintumo dėl fotografijos ateityje, jis svarsto apie studijas po mokyklos baigimo. Kaip sako jis, yra trys dominančios kryptys: „Pirmoji – marketingas, nes vis tiek tai yra susiję pakankamai neblogai su tuo, ką aš dabar darau, jeigu aš norėčiau tai tęsti – visos tos elektroninės parduotuvės ir t.t. Kitos kryptys – zoologija arba ekonomika. Visiškai skirtingos, todėl aš dar nesu apsisprendęs“.
