aA
Per pastaruosius dešimtmečius aukštojo mokslo srityje įvyko dideli pokyčiai, kuriuos lėmė technologijų inovacijos bei masinių informavimo priemonių įsigalėjimas visuomenės gyvenime. Anksčiau tarptautinio universiteto lygmuo buvo pasiekiamas tik išvykus į užsienį, o šiandien lankytis užsienio dėstytojų paskaitose galite nė nepravėrę namų durų.
Mokymasis
© Shutterstock nuotr.

Kaip aukštasis mokslas prisitaiko prie pokyčių ir kokios turi tapti šiuolaikinės studijos, dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerė Justina Klyvienė ir Socialinių mokslų kolegijos kanclerė Gabija Skučaitė.

„Kinta technologijos, atsirado didelė informacinio turinio pasiūla – mokinių dėmesys išblaškomas, tad aukštasis mokslas kinta. Kinta turinio prasme – turime ugdyti naujas kompetencijas, ko ir reikia šiuolaikiniam žmogui, taip pat turime skaitmenizuoti informaciją, pandemija irgi keičia situaciją“, – sako Socialinių mokslų kolegijos kanclerė G. Skučaitė.

„Pagrindiniai pokyčiai ekonomikos prasme – skaitmenizacija, mobilumas, gyvenimas be sienų, globalizacija. Tai didelė sritis, kur mes turime kalbėti apie dėstytojų mobilumą, apie studentų mobilumą, kaip juos pritraukti. Šiandien mes gyvenime patirties ekonomikos sąlygomis, kur viskas paremta patyrimu, produktai ir paslaugos turi būti individualizuotos vartotojui; lygiai tas pačias tendencijas jaučiame ir kalbant apie aukštąjį mokslą“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerė J. Klyvienė.

G. Skučaitė teigia, kad judėjimas į priekį yra nuolatinis, pasiekti aukštojo mokslo, taip pat ir viso švietimo tobulybės neįmanoma, taip pat to neįmanoma pasiekti tiek derinant įvairių sričių žinias, tiek siekiant asmeninio tobulėjimo.

Gabija Skučaitė
Gabija Skučaitė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Socialinių mokslų kolegija plečia savo edukacinių paslaugų grandinę, siekia kuo didesnio integralumo, kad galėtų nuo pat mažų dienų suteikti paslaugą, priimti į savo ratą bendruomenės žmogų ir jį ugdyti pagal tam tikrą vertybinį ir edukacinį modelį. Dar, manau, labai svarbu mokymo personalizacija, išskirtinis dėmesys asmenybės individualumui ir unikalumui. Didelė pagarba tam talentui, kurį žmogus jau turi atsinešęs į savo gyvenimą. Tą standartizaciją, kurią daugelį dešimtmečių mes turėjome, siekiame paversti personalizacijos siekiu“, – apie kintantį požiūrį į mokslą pasakoja G. Skučaitė.

J. Klyvienė sako, kad Kazimiero Simonavičiaus universitetas taip pat ne tik siekia, bet jau ir realiai taiko tokią individualaus dėmesio metodiką. O paslaptis, kaip tai įmanoma, gana paprasta – studentai mokosi nedidelėse grupėse.

„Turime nedideles grupes, kur galima bendrauti individualiai su dėstytojais, su universiteto vadovybe. Toks universitetas ateityje ir bus – studentas turi savo poreikių, turi kelti savo idėjas, augti, kurti kartu su universitetu, ir universitetas nebebus uždara ekosistema. Tai taps atviromis ekosistemomis – bus bendradarbiaujama tiek su studentais, tiek su visuomene, tiek su kitomis institucijomis. Studentų idėjos bus vienas iš tų variklių, mes galvosime kartu su jais, kaip atverti tą ekosistemą ir kaip padaryti, kad studentai iš tikrųjų mokytųsi per patyrimą, per individualų dėmesį, pasitelkus tarptautinius partnerius“, – dalijasi J. Klyvienė.

Justina Klyvienė
Justina Klyvienė
© DELFI / Domantas Pipas

Kintantis mokslas ir įvairios mokymo priemonės turi ir dar vieną pusę – studentai ne tik tampa bendros patirties dalimi, bet ir ieškoma, kaip jaunam žmogui sužadinti susidomėjimą.

„Dabar gausu informacijos, tad žmogui sudėtingiau surasti interesą ir likti susidomėjusiam. Manau, kad mes – ta karta, kuri augo stygiaus ekonomikos sąlygomis, turėjome didelį norą veržtis į priekį, būti pirmi. Sunku tobulėti iš pertekliaus. O mes judame į pertekliaus gausos stadiją, ypač jaunoji karta, kuri toje gausoje nebemato kruopelytės, dėl ko stengtis ir kas tikrai įdomu. Be to, informacijos gausa lemia didelį išsiblaškymą, o dar pandeminis laikotarpis ir psichologinė izoliacija – tos problemos mums labai svarbios. Mes padedame jauniems žmonėms skintis kelią į priekį, kaip išspręsti jas. Ir tai – ne tik perteikti turinį, ne tik edukuoti, suteikti žinių, bet iš esmės tiek padėti žmogui įveikti psichologines problemas, tiek integruoti jį į socialinę aplinką ir kartu užkurti tą susidomėjimo ugnį“, – apie akademinės bendruomenės siekius sako Socialinių mokslų kolegijos kanclerė.

Universitetų naujausia tendencija, anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerės, – taikyti skirtingus studijų formatus, kad jos būtų labiau pritaikytos prie studentų poreikių.

„Anksčiau turėjome tik dienines studijas, o dabar yra savaitgalinės, nuotolinės, mišrios. Universitetai ypač kreipia dėmesį į studento poreikį per tą prizmę, kad yra mokymų pagrindas, mokymų programa, – sprendžia, kokių papildomų kompetencijų reikia. Turime papildomų sertifikavimo programų, pavyzdžiui, aviacijos vadyba su IATA. Be to, šiuolaikinis studentas nori ne nacionalinio, o tarptautinio mokslo, nori ekspertiškumo, nori dėstytojų užsieniečių. Į visa tai atsižvelgdami ieškome galimybių, kaip pritraukti tarptautinę kvalifikaciją, kad žmogus, neišvykęs iš Lietuvos, gautų patį geriausią mokymąsi Europoje su tų sričių specialistais“, – studijų pokyčius vardija J. Klyvienė.

Anot pašnekovės, universiteto bendruomenė padeda įgyti ir tarptautinių praktikų, kuriami projektai su kitomis mokslo įstaigomis.
Socialinių mokslo kolegijos kanclerė priduria, kad dėstytojai keliauja koja į koją su naujovėmis, tad vienas pagrindinių uždavinių dėstytojams – ir patiems tobulėti.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

„Mūsų pavadinimas – Socialinių mokslų kolegija – jau nebeaprėpia tų krypčių, kiek mes turime. Labai populiari studijų kryptis tampa sveikatos mokslai. Šiais metais studentai priimami mokytis pagal bendrosios praktikos slaugos programą. Negaliu pasakyti, kad naujos programos išstumia socialinių mokslų studijas, bet sveikatos mokslai tampa labai svarbūs. Manau, kad šiuo atveju puikiai atliepiame šiandieninės – tiek senėjančios, tiek šiek tiek susergančios visuomenės – problemas“, – sako Socialinių mokslų kolegijos kanclerė G. Skučaitė.

Kazimiero Simonavičiaus universitetą pasirinkusių studentų laukia didelis dėmesys inovacijoms, skaitmenizacijai ir versliškumui. Anot šio universiteto kanclerės, tokios kryptys itin domima studentus.

„Inovacijos vadyba, aviacijos vadyba, mados industrija – jas dažniausiai renkasi. Mes labai akcentuojame ateities profesijas: dauguma programų yra vienintelės Lietuvoje, ir išskirtinumo poreikis nuolatos auga“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto kanclerė J. Klyvienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Analitikai: Rusijoje užsidarinėja valiutos keityklos – tai atskleidžia žiaurų Putino planą (12)

Rytų Europos studijų centro ( RESC ) partneriai Ukrainoje teigia, kad artėjant naujai mobilizacijos...

Balio saloje atostogaujantys lietuviai neparodo tikrojo vaizdo: realybėje šis rojus gerokai nuvilia (7)

Socialiniuose tinkluose tikrai esate matę keliaujančių lietuvių nuotraukas ir filmukus iš rojų...

Karas Ukrainoje. Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą Charkivo centre  masiškai apšaudytas Chersonas, pranešama apie aukas

Rusijos pajėgoms šeštadienį apšaudžius Kostiantynivkos miestą, Ukrainos prezidentas...

Dailius Dargis

Iki šiol Lietuvos politiką drebino mažesni seksualiniai skandalai: kas turėjo meilužių, o kam – baisių kaltinimų lavina (3)

Šią savaitę žiniasklaidoje netilo kalbos dėl galimo pedofilijos atvejo Seime ir konservatoriui...

Pasiūlymų treniruoti jau sulaukęs Kalnietis turi kategorišką nuomonę dėl vietos palubėse „pusiau ištesėjo“ pažadą Šeškui (1)

Ne vieną vakarą Lietuva stingo prie televizorių ekranų, akimis rydama Manto Kalniečio paleistą...

Sinoptikai prognozuoja permainingą savaitę: orus lems galingas ciklonas

Pirmadienio dieną orus Lietuvoje lems gana energingas ciklonas. Dangus bus apniukęs, nedideli...

Lietuvio kelionė į Baltarusiją baigėsi ilgais metais diktatoriaus kalėjime: ten atsidūrė dėl labai netikėtos priežasties (19)

Dar liepos pabaigoje Baltarusijos pareigūnai paskelbė įrašą, kuriame pasakoja apie lietuvį,...

Erdoganas prakalbo apie „kitokį atsakymą“ dėl NATO: Švedija bus šokiruota (5)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų pritarti...

Prieš 2300 metų mirusio vaiko mumiją ištyrę mokslininkai jo sarkofage rado didžiulį brangenybių lobį

Tyrėjų iš Kairo universiteto komanda padarė išvadą – rastas mumifikuotas berniukas – iš...

Įspėjo, ko jokiu būdu nedaryti su vaistais: keliame riziką ne tik sau

Klaida kurią padaro ne vienas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekalta. Jos pasekmės gali būti...