Svarbi bendravimo kultūra ir atmosfer
Edukacinių bendrovių „KALBA” ir „egoPERFECTUS” kūrėjas, profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas aiškina, kad moksleivių dažniausiai išskiriami privalumai mokantis užsienyje: kultūrinė patirtis, galimybė užmegzti kontaktus užsienyje ir mokslo kokybė, kurią lemia geresnė įranga, modernumas ir specialybių pasirinkimo gausa.
„Mokytojai ir dėstytojai yra ne tik savo srities profesionalai, bet didžioji dalis jų yra praktikai, dirbę arba dirba tos srities lyderiaujančiose kompanijose. Mokslas ir praktika smarkiai susilieję, nėra jokio atotrūkio, studentai gauna tas žinias, kurios yra aktualios ir praktinės.
Vienas privalumų, tai dėstytojų draugiškumas, malonus bendravimas, bet žinome, kad ir Lietuvoje yra tokių sėkmingų atvejų. Bendravimo kultūrą ir atmosferą moksleiviai ir studentai pažymi kaip vieną iš veiksnių, renkantis kur studijuoti“, – teigia specialistas.
Užsienyje populiariausios studijų kryptys
Anot R. Jurkėno, galima išskirti 5 studijų kategorijas, kurios šiuo metu yra populiariausios užsienio studijose. Pasak jo, viena iš jų yra informacinės technologijos, IT saugumo sritis ar technologijų saugumo sritis. Pašnekovas tikina, kad šios studijos yra „ant bangos“ ir universitetai džiaugiasi, kad nepasiekus net trečio kurso, beveik visi studentai jau turi darbą.
„Mes turime tokį dalyką kaip IT dizainas bei žaidimų dizainas. Ši industrija yra milijardinė ir joje egzistuoja savi dėsniai. Taip pat psichologija išlieka labai populiari, galima rinktis iš beveik 25 skirtingų psichologijos krypčių. Viena iš populiariųjų ir stipresnių mokslo krypčių yra meno ir dizaino sektoriaus specialybės: grafinis dizainas, fotografija ir muzika. Į penketuką patenka ir verslas, vadyba, finansai bei marketingas. Tarp populiariausių pastebime ir biomedicinos mokslus, bet ne pačią mediciną“, – aiškina jis.
Kiek studentų renkasi mokytis užsienyje?
Pasak specialisto, absoliutus abiturientų Lietuvoje skaičius nuolat mažėja, tačiau išvažiuojančių į užsienį skaičius nekrenta ir išlieka apie 1500. R. Jurkėno teigimu, aplikacijų būna daugiau, virš 2000, Anglijai ir Jungtinei karalystei pateikus duomenis apie besimokančius lietuvius, skaičius siekia net apie 5000-7000 studentų.
„Kiekvienais metais turime panašų srautą žmonių, tikslios statistikos nėra. Mūsų duomenimis, procentaliai išvažiuojančių skaičius didėja nedaug, bet pats absoliutus skaičius per pastaruosius porą metų išliko panašus, įvertinant mažėjantį abiturientų skaičių“, – pasakoja jis.
Mažiau studentų vyksta į Daniją ir Olandiją
Pasak jo, norinčių išvykti į užsienį studentų tikrai yra, tačiau įvedus karantiną įvyko pauzė, kilo daug klausimų. R. Jurkėnas aiškina, kad konsultacijos dabar vyksta nuotoliniu būdu, labai daug bendraujama su Anglija, kuri formaliai nebėra Europos Sąjungoje, bet šiemet stojantiems studentams dar galioja Europos Sąjungos taisyklės, jie gali pilnai gauti paskolas, finansavimą.
„Su universitetais kalbame, kad šios sąlygos bus panašios ir ateityje, bet kol kas jos dar nepatvirtintos. Šiemet pastebėjome sumažėjusį studentų skaičių, vykstančių į Daniją ir Olandiją, labai sunku pasakyti, kas lemia tai“, – komentuoja specialistas.
Ką geriau studijuoti Lietuvoje?
R. Jurkėnas tikina, kad yra 2 labai ryškios specialybės, kurias moksleiviai renkasi studijuoti Lietuvoje – teisė ir medicina. Anot jo, šias sritis moksleiviai renkasi studijuoti Lietuvoje, nes į mediciną įstoti ne Lietuvoje yra beveik neįmanoma, o kai kurios šalys net neturi medicinos mokslų anglų kalba.
„Kalbant apie teisę, ta kuri išmokstama Anglijoje, čia neturi jokios naudos, nes Lietuvoje ji yra visai kitokia. Žinoma, yra žmonių, kurie studijuoja teisę ir mediciną ne Lietuvoje, tačiau tai būna išimtinais atvejais“, – atsako pašnekovas ir juokauja, kad lietuvių kalbos mokytis Anglijoje taip pat būtų labai sudėtinga.
Turi visas galimybes domėtis
Pasak jo, žmonės dabar „europėja“ ir apie 2012 metus prasidėjo grįžtančių jaunų žmonių banga, kurie įgavę tarptautinę patirtį, dirbę gerose tarptautinėse kompanijose, grįžta su kitokiu išsilavinimu ir patirtimi.
„Dabartinis jaunimas turi draugų, kurie mokosi užsienyje, vienas su kitu dalijasi patirtimis, patarimais, informacija iš lūpų į lūpas yra pati teisingiausia. Moksleiviai turi visas galimybes domėtis, klausinėti, jų pasirinkimas yra pakankamai sąmoningas ir didžioji dauguma žino, kur važiuoja ir ko ten laukti“, – apibendrina jis.
Palankiai žiūrima į tarptautinius studentus
Organizacijos „Kastu International“ vadovas Artur Jefimov teigia, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių pasirenkamos studijos užsienyje: tarptautinė aplinka, kai atvažiuoja žmonės iš viso pasaulio, galimybė ne tik studijuoti, bet ir pažinti kitas kultūras, išmokti bendravimo subtilybių ir tinkamai suorganizuoti darbą. Pasak jo, vienas iš privalumų tai finansai, nes kai kuriose šalyse labai palankiai žiūrima į tarptautinius studentus.
„Danijoje studijos yra nemokamos, Nyderlanduose studijos kainuoja tik 2 000 eurų metams, o ne Europos Sąjungos moksleiviams mokslai kainuoja apie 10 000 eurų. Anglijoje yra galimybė gauti studijų paskolą, kuri padengia pilną studijų mokestį. Užsienyje taip pat daugiau praktikos, išmokstama taikyti teoriją praktikoje, baigę studijas žmonės būna pasiruošę darbo rinkai“, – sako jis.
Stebi stojimo anketų skaičiaus mažėjimą
A. Jefimov aiškina, kad per pastaruosius keletą metų verslo, vadybos, ekonomikos ir marketingo studijos yra pasirenkamos dažniausiai, sparčiai populiarėja inžinerijos, IT studijos. Pasak pašnekovo, moksleiviai renkasi daug skirtingų programų, kadangi studijos užsienyje yra prieinamos ir važiuoti gali bet kas.
„Studijų spektras yra labai platus, o pasirinkimas priklauso nuo žmogaus poreikių. Nuo 2008 iki 2013 metų vyko moksleivių, norinčių studijuoti užsienyje skaičiaus augimas, bet paskui jis stabilizavosi ir pastaruosius 5 metus jis išlieka procentaliai stabilus. Studijos užsienyje yra pakankamai žinomos, moksleiviai yra informuoti apie galimybes.
Kalbant apie šiuos metus, jau stebime stojimo anketų skaičiaus mažėjimą. Per pastaruosius porą mėnesių, kai paskelbtas karantinas, nėra aktyvaus anketų siuntimo. Šiam mažėjimui turi įtakos tai, kad Lietuvos universitetuose studijų kokybė šiek tiek gerėja, jie tampa aktyvesni, bando pritraukti studentus, siūlo programas, kai pusmečiui galima išvykti studijuoti į užsienį“, – pabrėžia specialistas.
Turi būti pasiruošęs bendrauti ir tobulėti
Pasak A. Jefimov, išvažiavimas į užsienį yra svarbus ir sunkus sprendimas, studentas turi būti savarankiškas, mokėti spręsti problemas, nes šalia nebus artimųjų. Anot jo, žmogus turi suprasti, kad reikės rūpintis savimi, jeigu žmogus tam nepasiruošęs, tai geriau nevažiuoti.
„Būna tokių atvejų, kai moksleivis išvažiuoja, pabūna užsienyje porą mėnesių ir supranta, kad ten jam labai blogai ir grįžta atgal į Lietuvą, geriau tokių dalykų išvengti. Moksleivis turi būti pasiruošęs bendrauti ir tobulėti, jeigu bus labai drovus, jam bus pakankamai sudėtinga adaptuotis.
Moksleivių požiūris į studijas užsienyje yra teigiamas, jie mato tai kaip galimybę gauti geresnį išsilavinimą, patirties. Šiais metais pastebime tokių atvejų, kad žmogus jau įstoja, bet dėl pandemijos situacijos nusprendžia pasilikti Lietuvoje, dažnai tai lemia iškilusios finansinės problemos“, – situaciją aiškina jis.
Šiemet galimybė įstoti į geresnius universitetus
Specialistas aiškina, kad šiemet stojantiems į užsienio universitetus suteikiama unikali proga, nes galima įstoti į daug geresnes aukštąsias mokyklas, kurių reitingai yra aukštesni. Pasak jo, į užsienio universitetus atvažiuoja studijuoti daug žmonių iš Azijos šalių ir šiais metais yra jaučiamas pakankamai didelis kritimas šių šalių studentų.
„Geriausiuose universitetuose, kur anksčiau įstoti buvo mažai šansų, dabar atsiranda galimybė pradėti studijas, nes yra laisvų vietų. Šiemet yra galimybė įstoti į geriausius universitetus daug lengviau. Vieni universitetai teigia, kad studijas pradės nuotoliniu būdu ir po keleto mėnesių prasidės auditorinės paskaitos, tai galėtų vyti apie sausio mėnesio, kiti universitetai svarsto nukelti studijų pradžią“, – apie unikalią progą kalba jis.
Vyrauja sveika konkurencija
„egoPERFECTUS“ studijų užsienyje projektų vadovas Vytautas Masiokas tikina, kad vienas iš lemiamų veiksnių, kodėl studentai nusprendžia studijuoti užsienyje, yra tarptautinė aplinka, kuri priverčia susipažinti su skirtingomis kultūromis ir tobulinti kalbos įgūdžius.
„Vyrauja pastovi sveika konkurencija tarp skirtingų šalių studentų, kuri verčia net tingiausią studentą pasitempti. Paskui seka technologijos, kuriomis yra aprūpinti universitetai, dėstytojai, kurie dažnai ne tik dėsto, bet ir yra esami ar buvę žinomų kompanijų vadovai, tikri savo srities ekspertai, praktikai. Paskutinis veiksnys būtų dažnai organizuojami susitikimai su žinomų įmonių vadovais ar atstovais per karjeros dienas, kurios suteikia studentams galimybes konkuruoti dėl praktikos ar net darbo vietos“, – vardija jis.
Pandemijos situacija gali viską atidėti
V. Masiokas aiškina, kad norinčių skaičius išvykti iki šiol tik didėjo, tačiau vienintelis veiksnys, kuris gali kiek atidėti viską, tai esama COVID-19 padėtis visame pasaulyje. Pasak jo, stojančiųjų skaičius didėja kiekvienais metais, nes jaunimas gan aktyviai domisi galimybėmis studijuoti visame pasaulyje, ir informacijos gauna pakankamai, kad galėtų susidaryti savo nuomonę.
„Į užsienį rečiausiai vyksta mokytis sveikatos mokslų, ypač medicinos studijų studentai. Ne dėl to, kad nenorėtų, o dėl to, nes yra labai didelė konkurencija. Dažnai net puikūs pažymiai mokykloje ir gerai išlaikytas stojamasis egzaminas negarantuoja vietos medicinos studijų programoje“, – atvirauja jis.
Norint išvažiuoti, reikia turėti tikslą
Pasak V. Masioko, požiūris į studijas užsienyje nesikeičia, tačiau žinios apie galimybes keičiasi. Jo teigimu, anksčiau Lietuvos studentai dažniausiai domėdavosi studijomis Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje ar Danijoje, dabar jau dažnėja klausimų apie galimybes studijuoti Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Amerikoje, Australijoje, Kinijoje, Japonijoje ir t.t.
„Manau, likti Lietuvoje reikia tada, kada to pats nori, ir atvirkščiai. Jei jauti, kad dar ne laikas arba nematai prasmės išvažiuoti, tai kam stumti save, viskas turi ateiti savo laiku. Išvažiavimui irgi reikia susikaupti ir turėti tvirtą nusiteikimą, o geriausiai tikslą.
Bendrai tenka matyti, kad Lietuvos inžinieriai, biologai dalyvauja įvairiuose pasauliniuose konkursuose, kaip „iGEM", varžydamiesi prieš pasaulio geriausius universitetus ir užima prizines vietas arba lieka pastebėti dėl savo darbų. Vadinasi šios programos Lietuvoje yra pakankamai geros. Važiuoti ar nevažiuoti studijuoti svetur, pastovus mokinių klausimas, reikia visų pirma pradėti nuo savęs pažinimo, o paskui viskas priklausys nuo motyvacijos ir tikslo“, – užtikrina jis.
