Kilo daug dvejonių
26-erių metų Grigas Sakalis, baigęs istorijos bakalauro studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, toliau nusprendė mokytis pedagogikos ir tapti mokytoju. Pasak jo, pradžioje kilo daug dvejonių, ar jam skirta ši profesija, kadangi ji atrodė labai sudėtinga.
„Viename renginyje mane pakvietė apsilankyti privačioje mokykloje, kurioje klasės yra nedidelės. Kadangi jau anksčiau buvau toje mokykloje per praktiką, tai tiesiog nuėjau ir pats paklausiau, ar negalėčiau atlikti praktikos jūsų mokykloje? Prieš pradedant viską apsitarėme, man papasakojo, kokie mokiniai manęs laukia, kas gali būti sudėtinga. Buvo ir susimąstymų, bet nusprendžiau pabandyti. Įstojęs į pedagogiką nuėjau pas juos praktikuotis, kai kiti ieškojo kur dirbti, aš jau turėjau vietą“, – pasakoja jis.
Pritrūko gyvo bendravimo
Studijas Vilniaus universitete G. Sakalis vertina labai teigiamai, tačiau tikina, kad didžiausią iššūkį jam kėlė karantinas, kadangi pamokos vyko nuotoliniu būdu. Anot jo, susidariusi situacija neleido jam savo įgūdžių išbandyti klasėje su mokiniais.
„Norėjosi daugiau gyvo bendravimo klasėje. Žinoma, ir nuotolinės pamokos davė savotiškų dalykų, kurie praverčia. Supranti, kad nereikėjo vienaip ar kitaip elgtis. Norėjosi išbandyti save taikant įvairias technologijas. Pavyzdžiui, aš negaliu rašyti ant lentos, bet galiu tai pakeisti technologijomis, rašyti ant elektroninės lentos ar kompiuteryje. Yra ir kitokių sprendimų kaip galėčiau pritaikyti įvairias alternatyvas. Norėtume tai išbandyti ir su moksleiviais, kad jie darytų namų darbus ne ant popieriaus, bet kompiuteryje.
Būdavo tokių situacijų, kai reikėjo kažkaip suvaldyti mokinius, nes vienas neklausantis žmogus išveda kitus iš kelio. Aišku, man padėjo ir mentorė. Pedagogikos darbe mane žavi tai, kad tu gali kažkaip formuoti jauną žmogų, jo mąstymą ir daryti jam įtaką“, – patirtimi dalijasi jis.
Siūlydavo savo sprendimus
Absolventas atskleidžia, kad sunkiausia moksluose buvo pati pradžia, kai jis neturėjo visos reikiamos įrangos ir reikėdavo ieškoti, kur nuskenuoti visą literatūrą. Pasak jo, gavus reikiamą įrangą, kliūčių nebekilo – tekstus lengva nuskenuoti ir perskaityti naudojantis ekrano skaitymo programine įranga.
„Jeigu būdavo kažkokių sunkumų, sugalvodavau kažkokią alternatyvą ir dėstytojai į tai lanksčiai pažiūrėdavo. Buvo keli atvejai, kai atėjęs prašiau pagalbos, tada pats kažką pasiūliau. Susimąsčiau, jeigu pats neturėtum ką pasiūlyti, ar kiekvienas dėstytojas sugalvotų kažkokią alternatyvą. Buvo daug mano iniciatyvos, nes kitaip nieko ir nebūtų.
Didelių sunkumų nekilo, žmonės pakankamai draugiški, gerai nusiteikę. Universitete yra ir neįgaliųjų reikalų koordinatorius, į kurį visada galima kreiptis ir pabandyti surasti išeitį. Administracijoje, kolektyve žmonės labai draugiški“, – tikina jis.
Šis diplomas – svarbus žingsnis Brailio raštui
Pats absolventas šį universiteto žingsnį laiko pagarbiu gestu, nors ypatingai jo nesureikšmina ir sako, kad šio diplomo reikšmė yra labiau simbolinė. Anot jo, vertinant Brailio raštu parašytą diplomą platesniu kontekstu, tai yra svarbus žingsnis tam, kad šis raštas išliktų.
„Daug kas kalba, kad Brailio raštas nyksta, kadangi yra kompiuteriai bei technologijos. Jis dar nėra daug kur plačiai naudojamas ir žmonės ne visada nori jo mokytis, nes jie nemato motyvacijos tam. Išmokti Brailio raštą yra sudėtinga ir žmogus nemato motyvacijos, jei nėra kur tų įgūdžių panaudoti. Reikėtų Brailio raštą plačiau naudoti tam, kad jis nepranyktų, o aklieji turėtu didesnę motyvaciją jo mokytis. Kuo plačiau šis raštas bus naudojamas, tuo ir naudojančių jį srautas neišnyks. Šis diplomas gali atrodyti toks simbolis, tačiau tai labai svarbu“, – užtikrina jaunuolis.
Neatmeta galimybės dirbti mokykloje
Šiuo metu Grigas planuoja imtis edukacinės veiklos socialinio verslo srityje, susijusios su Brailio raštu, bet ateityje neatmeta galimybės sugrįžti į mokyklą arba dirbti kitą su mokymu susijusį darbą.
„Šiuo metu eisiu šiek tiek kitu keliu. Dirbsiu leidykloje, kuri leidžia knygas vaikams Brailio raštu. Neatmetu galimybės vėliau kažką veikti su pedagogika. Tikiuosi susirasti kažkokią sau tinkamą nišą ir pritaikyti gautus įgūdžius.
Dvejojantiems patarčiau tiesiog bandyti. Jeigu matysite, kad yra problemų ar yra per sunku, niekas gi nelaiko. Visą laiką galima situaciją išspręsti. Reikia per daug negalvoti kaip čia dabar bus, tiesiog bandyti ir viskas“, – užtikrintai kalba G. Sakalis.
