VGTU Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys pažymi, kad viena jautriausių naujienų yra beveik dvigubai išaugusios daugybę metų linksniuotos doktorantų stipendijos, perkopusios vidutinį atlyginimą Lietuvoje, kuris 2018 m. paskutinį ketvirtį sudarė 751,7 eurų „į rankas“. Pirmų metų doktorantams nuo šių metų stipendija siekia apie 760 eurų, o antrų-ketvirtų metų – 830 eurų.
„Iki šiol doktorantūros studijos nebuvo tokios populiarios ir daugelis doktorantų dar papildomai dirbdavo, nes už 400–450 eurų jaunas, protingas dvidešimt kelerių metų amžiaus žmogus sunkiai išgyventų. Situacija keičiasi ir doktorantas gali universitete dirbti pusę etato dėstydamas arba įgyvendindamas projektą, o mokama stipendija darosi konkurencinga bendroje darbo rinkoje“, – sako prorektorius.
A. Čenio teigimu, VGTU doktorantai didžiąja dalimi atliepia sparčiausiai besivystančių šiuolaikinių verslų poreikius arba domisi būsimiems mokslininkams rūpimomis sritimis. Prorektoriaus manymu, išaugusi stipendija gali gerokai išplėsti pastarųjų sąrašą.
„Mūsų universitetui svarbu, kuo pastaruoju metu gyvena Lietuvos visuomenė, todėl doktorantų tematikos apima tokias sritis, kaip finansų technologijos, dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis – tai tos sritys, kurias skatiname rinktis. Taip pat yra magistrantų, kurie pasirenka juos labiausiai dominančias sritis, kreipiasi į vadovą, suderina temą ir pradeda dirbti. Galimi abu keliai, todėl didesnė stipendija gali tapti papildoma paskata rinktis mokslininko kelią ir įprasminti savo potencialą gauti universitetinės laisvės paieškos, tyrimų srityse, kurių dėl įvairių priežasčių nepavyks įgyvendinti griežčiau reglamentuotame versle“, – sako A. Čenys.
Prisidėjo prie pasaulyje pripažintų mokslininkų tyrimų
VGTU Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Rimkus pažymi ne mažiau svarbų tarptautiškumo elementą. Specialistas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas už daktaro disertaciją, teigia, kad studijų VGTU metu jam teko stažuotis Kobės (Japonija), Gento (Belgija), Žironos (Ispanija), Minho (Portugalija) universitetuose, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, bendradarbiauti su programinės įrangos kūrėjais iš Čekijos, prisidėti prie FIB darbo grupės veiklos, kuriančios tarptautines projektavimo normas.
„Studijuodamas atlikau ne tik teorinius, bet ir praktinius tyrimus. VGTU statybinių konstrukcijų laboratorijos – vienos moderniausių Baltijos regione. Jose atlikau eksperimentinius bandymus, kurių pagrindu drauge su kolegomis sukūrėme išradimą, kuris vėliau buvo užpatentuotas. Doktorantūros studijos VGTU suteikė galimybę bendradarbiauti ir prisidėti prie pasaulyje pripažintų mokslininkų vykdomų tyrimų. Būtent sėkmingas įsitraukimas į tarptautinius mokslininkų tinklus skatina profesinį tobulėjimą, užtikrina aukšto lygio mokslinę veiklą bei tarptautinį bendradarbiavimą po doktorantūros studijų“, – asmenine patirtimi dalijasi A. Rimkus.
Rinktis iš tematikų ir galimų darbų vadovų būsimieji doktorantai gali universiteto interneto tinklapyje.
Prorektorius atkreipia dėmesį, kad daktaro disertacija svarbi ne vien dėl mokslinio potencialo įgyvendinimo, bet ir dėl perspektyvų ilguoju laikotarpiu. „Jeigu panagrinėtume darbo užmokesčio kilimo kreivę per gyvenimą, tai pamatytume, kad daktaro atlyginimas kyla nuolat, lyginant su neturinčiu laipsnio darbuotoju. Galbūt karjeros pradžioje atlyginimai yra panašūs, tačiau ilgainiui jie nuosaikiai didėja ir bet kurios specialybės daktaro laipsnis išryškina darbuotojo pranašumą“, – teigia A. Čenys.
