Studentai dairosi geriau apmokamo darbo
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos antrą kursą pabaigęs studentas Valdas jau antrą vasarą iš eilės įsidarbino vienoje autotransporto įmonėje, Klaipėdoje. Rinkosi šią darbovietę, siekdamas iš anksto atlikti privalomąją praktiką, reikalingą universitete. Tačiau daugelis studentų, pasak Valdo, renkasi darbovietę, kurioje gali daugiausiai uždirbti. Daugelis jo pažįstamų lieka dirbti Lietuvoje, bet yra ir tokių, kurie išvyksta vasarą padirbėti į užsienio šalis.
Į klausimą, kokios patirties iš studentų reikalaujama darbinantis, Valdas sako, kad viskas priklauso nuo siekiamos darbo pozicijos: „Jeigu nori dirbti padavėju, barmenu ar ledų pardavėju, tai bus labiau atsižvelgta į žmogaus gebėjimą bendrauti su kitais, jo charakterį, būdo bruožus. Jei einama dirbti techninio darbo, dažnai klausia, kokios patirties turima ir ką mokama daryti šioje srityje“.
Valdas įsitikinęs, kad kai darbinamasi vasaros laikotarpiui, retas darbdavys žiūri į žmogų su potencialu išsiugdyti gerą darbininką, kuris dirbs toje pačioje vietoje ir ateity. Būtent dėl to dažniausiai siūlomos darbo vietos yra mažos kvalifikacijos, o tokioje vietoje be vargo galėtų dirbti ir moksleivis.
Anot Valdo, tie, kurie atvyksta dirbti į kurortus vasarai, neretai nuomojasi būstą patys. Apmokamą būstą galima gauti nebent dirbant kažkokioje atokesnėje vietoje, tokioje kaip Šventoji, tačiau gerų sąlygų tikėtis neverta. Algos gali svyruoti nuo minimumo iki maždaug 1300 eurų. Daugiausiai uždirba padavėjai ir barmenai, dirbantys žymiose ir populiariose vietose, gaudami arbatpinigius.
„Viena iš problemų, užklumpanti studentus, dirbančius mokslo metais pusę arba 0,75 etato darbus ir juos derinančius su studijomis yra ta, kad tenka mesti turimą, mažiau apmokamą darbą dėl geriau apmokamo vasaros darbo ir neretai prarasti galimybę grįžti į tą pačią darbo poziciją, pasibaigus vasarai. Taip pat dauguma darbdavių nelinkę derinti darbo grafiko su studijomis ir kartais studentai, kuriems darbas pasirodė tinkamas ir pakankamai gerai apmokamas, lieka tuose darbo vietose, taip palikdami studijas antroje vietoje arba apskritai jas pristabdydami arba nutraukdami“ , - pasakoja Valdas.
Daugiau nei 3300 darbo pasiūlymų studentams
Studentams siūlomi labai įvairūs darbai, žemesnių kursų studentai dažniau pretenduoja į žemesnės kvalifikacijos darbus, paskutinių kursų – į aukštesnės kvalifikacijos darbus, taip pat ir pagal būsimą specialybę. Apie 40 proc. darbo vietų, į kurias galėtų būti įdarbinti ir dar mokslų nebaigę jaunuoliai, skelbimuose nurodytas minimalus atlygis. Didesni 900 – 1000 EUR atlyginimai siūlomi automobilių mechanikams, statybos darbuotojams (plataus profilio statybininkams, stogdengiams, ir dažytojams), programuotojams, elektrikams ir vadybininkams.
Šių metų liepos 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruoti 2191 besimokantys asmenys, 2018 m. liepos 1 d. – 1940. 2018 m. vidutinis darbdavių nurodytas atlyginimas darbo vietoms, į kurias galėtų būti įdarbinti ir studentai, buvo šiek tiek daugiau kaip 600 EUR.
Daugiausiai dirbančiųjų nekvalifikuotus darbus
„Atlikus trumpą apklausą, besimokantys mūsų universitete studentai daugiausiai dirba nekvalifikuotą darbą – padavėjais, barmenais, pardavėjais ir pan. Tačiau yra ir tokių studentų, kurie dirba pagal universitete studijuojamą specialybę“, - sako Augustinas Laimonas Bytautas, Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentas.
Pasak jo, darbo užmokestis, priklausomai nuo darbo specifikos, taip pat varijuoja. Didžioji dalis studentų nurodė, kad uždirba 400-500 EUR. Tačiau reikia atsižvelgti, kad kai kurie studentai dirba 0,5 etato, o kai kurie pilnu etatu, tad nereiktų to priimti kaip vidutinio atlyginimo. Užmokestis už darbą šią vasarą, lyginant su praėjusia, arba nepakito, arba didėjo.
Vasarą - dvigubai daugiau dirbančių studentų
Įdarbinimo agentūros „Headex“ Atrankų departamento vadovė Gerda Vanagė teigia, kad vasaros tendencijos rinkoje nesikeičia metų metus. Birželio - rugpjūčio mėn. ieškoma apie 135 proc. daugiau darbuotojų. Poreikis išauga mėsos perdirbimo, gėrimų, žemdirbystės, logistikos bei aptarnavimo sektoriuose. Šiais mėnesiais ypač išauga dirbančio jaunimo 18-20 metų - net 180 proc. padaugėja šio amžiaus darbuotojų. Birželį fiksuojamas net 230 proc. šių darbuotojų augimas.
„Vertinant miestų darbo krūvį, pasitvirtina tendencija, kad daugiausiai darbuotojų trūksta prie jūros. Šiuo metu ten darbų padaugėja net 130 proc., įdarbinamo jaunimo 18-20 m. padidėja net 200 proc. Vilniuje ir Kaune viešbučių sektoriuje pastebimas sumažėjęs laikinų darbuotojų vasaros laikotarpiui poreikis, tačiau pastebime, kad gamybos įmonės žymiai plačiau atveria studentams duris ir kviečia padirbėti vasaros metu. Tuo tarpu kituose miestuose stebimas 30 proc. darbų sumažėjimas“, - teigia G.Vanagė.
„Dėl klientų grįžtamojo ryšio turime dvipusį vertinimą. Jaunimas, ieškantis darbo vasarai, yra dvejopas – vieni stengiasi pasirodyti kuo geriau, nes tikisi gauti galimybę pratęsti darbą arba grįžti dirbti kitą sezoną ir kiti, kurie tai vertina niekaip kitaip, tik kaip laikiną darbą. Darbui ofise studentai darbinami rečiau, nebent papildomam pagalbiniam darbui, kuris nereikalauja ilgo įvedimo plano. Kiekvienas darbdavys vertina, kad turės nemažai investuoti į darbuotojo apmokymą, kurio po kelių mėnesių nebeturės, todėl vis dar atsargiai vertiną šią galimybę“, - sako G. Vanagė.
Darbdaviai pastebi, kad jaunimas pasikeitęs
Pasak restorano „Sugamour“ įkūrėjos, verslininkės Lauros Normantienės, šių laikų jaunimas kardinaliai pasikeitęs nuo to, kuris buvo prieš penkis, dešimt, dvidešimt metų. Antrą dešimtį metų besisukanti restoranų ir viešbučių versle moteris sako, kad atėjusiems dirbti dažnai trūksta ne tik motyvacijos, bet ir elementarios tvarkos: reikia mokyti, kad reikia susitvarkyti savo darbo vietą, po darbo ją lygiai taip pat palikti švarią ir perduoti kitam darbuotojui. Reikia nuodugniai aiškinti, kad į pareigas įeina ne tik baziniai dalykai, bet ir mandagumas, draugiškumas, atsakomybė, pagalba kolegai, jei mato, kad šis nesuspėja ar kad situacija to reikalauja.
„Visi šie dalykai priklauso nuo auklėjimo - tėvai dažnai viską daro patys: ir valgį ruošia, ir stalą padengia, ir indus nurenka, ir juos išplauna, ir visą stalą po jų sutvarko. Vaikai nebepadeda tėvams ne tik virtuvėje, bet buityje apskritai. Įpratus gyventi patogiai, darbe prasideda nesusipratimai. Tai labai jaučiasi“, - pastebi L. Normantienė.
Darbuotojo atsakomybės jausmas, pasak Lauros, labai priklauso nuo žmogaus: „Didžioji dalis, jei dirbti sunku, tiesiog pasako, kad kitą dieną į darbą neateis. Yra tokių atvejų, kai nepasako, o tiesiog dingsta. Šiai dienai studentai galvoja, kad tai yra tik tarpinė stotelė, kad atidirbs, užsidirbs kažkiek pinigų ir tiek. Nėra požiūrio, kad tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kad geriau daugiau padirbėti, taip daugiau užsidirbant. Jiems užtenka ir pusės arba 0,75 etato, nes tai yra vasara, šventės, renginiai, festivaliai ir panašiai. Anksčiau studentai dirbdavo kuo daugiau, buvo stipriai motyvuoti daugiau uždirbti, kad užtektų santaupų ir žiemai. Dabar tokio dalyko nebėra. Dažnai nenori dirbti nei papildomų valandų, nei viršvalandžių. Pinigai jų taip nebemotyvuoja. Pastebėjau, kad vos užsidirbus, lengvai leidžia pinigus. Tai kardinaliai skirtingas požiūris nuo prieš kelis ir daugiau metų dirbusių studentų“.
Darbuotojų komandos vasarai paprastai formuojasi gegužės mėnesį. Dažniausiai studentai ateina patys, norėdami įsidarbinti. „Padavėjas gauna minimalią algą ir arbatpinigius, kurie mažiausiai dvigubai viršija bazinę algą. Kiek užsidirbs arbatpinigių, priklauso nuo pačio padavėjo, jo savybių, noro, požiūrio į darbą, klientus. Tikrai yra studentų, kurie sugrįžta dirbti ir kitą sezoną. Jei patinka darbas ir atmosfera jame, būna, kad lieka 0,5 etato dirbti ir studijuodami. Darbdaviai pastebi tuos, kurie stengiasi, kurie yra motyvuoti, kuriems darbas yra įdomus ir jie tiki tuo, ką daro. Tokie jauni žmonės visada kyla karjeros laiptais“, - teigia L. Normantienė.