– Patricija, studijuodama SMK pagal „Erasmus +“ mainų programą, išvykote atlikti bai-giamosios praktikos į Lietuvos savivaldybių asociaciją Briuselyje. Papasakokite plačiau, kaip Jums sekėsi?
– Visuomet domėjausi ES ir institucijų veikla, regionų politika, todėl labai džiaugiausi galimybe atlikti baigiamąją praktiką Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybėje Briuselyje. Manau, sekė-si neblogai, nes buvau neprasta tuo metu Skaitmeninės komunikacijos studijų programos studentė, tačiau tikrai prireikė visų žinių, kurias įgijau mokydamasi SMK ir dar daugiau, kad tikrai užtikrin-tai ir gerai galėčiau atlikti savo darbą. Labai džiaugiausi savo kolegomis, su kuriais teko dirbti, visuomet sulaukiau pagalbos, jei tokios reikėjo, ir draugiškų patarimų. Praktikos metu susipažinau su daugybe įdomių žmonių iš Lietuvos, Europos ir viso pasaulio, teko bendrauti su įvairių šalių savivaldybių atstovais, merais, įvairaus rango valdžios atstovais, politikais. Pusė metų praktikos prabėgo nepastebimai.
– Ar žinios, įgytos Socialinių mokslų kolegijoje, Jums pravertė praktikos metu?
– Atliekant praktiką ir einant viešųjų ryšių specialistės pareigas, prireikė absoliučiai visų dalykų, kuriuos mokiausi. Labai džiaugiausi, jog paskaitų metu mokėmės ne tik sausos teorijos, tačiau ir turėjome daugybę praktinių dalykų: turėjome apjungti kiekvieno individualius įgūdžius ir kūrybiš-kai pateikti publikuojamą informaciją, komunikuoti skirtingais lygiais ar ieškoti įvairioms situaci-joms tinkamų sprendimo būdų.
– Kaip Jums pavyko derinti studijas Lietuvoje ir darbą Belgijoje?
– Derinti studijas Lietuvoje ir darbą Belgijoje tikrai nebuvo lengva. Ypač sesijos metu net ir 24 valandų per parą kartais būdavo per mažai ir, atrodydavo, kad nieko nespėju, tačiau... spėjau. Ir dar kartą įsitikinau, jog, labai norint ir tikrai mokantis bei užsiimant mėgiama veikla, galima spėti vis-ką. Kadangi neįsivaizdavau savęs vien tik paskaitose, nes visuomet norėjau keliauti, pamatyti, bandyti kažką naujo, daryti, todėl man teko išmokti planuoti savo laiką nuo pirmo kavos puodelio ryte iki pat vėlyvo vakaro.
– Kas Jus motyvavo ir padėjo laikytis disciplinos?
– Tai nebuvo mano pirmos studijos. Prieš įstojant į SMK, metus laiko studijavau Olandijoje Ams-terdamo universitete ir, nors beprotiškai pamilau šalį, nebuvau patenkinta mokslų kokybe ir dės-tomais dalykais, todėl grįžau į Lietuvą ir labai džiaugiausi atradusi aukštojo mokslo įstaigą, kuri neįspraudžia į rėmus, suteikia visokeriopos patirties ir didžiulę „puokštę“ įvairių galimybių.
Manau, kad pati didžiausia motyvacija mokytis toliau ir vis dėlto baigti savo studijas buvo ta, kad man patiko studijų programa ir kiekvienas dėstomas dalykas man atrodė labai įdomus. Man patiko, kad visi sutikti dėstytojai yra savo srities profesionalai, turintys didžiulę patirtį.
– Kuo Jus taip sužavėjo Belgija, kad ryžotės likti? Kuo ji ypatinga? Ar jau pavyko prisijau-kinti šią šalį?
– Man visuomet atrodė, kad Belgijoje žmonės laimingesni, labiau atsipalaidavę. Gatvėje šypsosi, sveikinasi. Čia gyvena daugybė skirtingų tautų, todėl čia žmonės daug tolerantiškesni. Gyvenu Belgijoje jau trejus metus, manau, kad po didžiulių pastangų išmokti bent dvi kalbas iš trijų vals-tybinių kalbų, šalį kažkiek prisijaukinau. Briuselis atviras visam pasauliui, labai draugiškas, gyvas miestas, puikiai pritaikytas turistams ir emigrantams, tačiau to negalėčiau pasakyti apie visą liku-sią šalį. Belgai mažesniuose miestuose yra atviri ir draugiški tiems emigrantams, kurie kalba bent viena iš trijų valstybinių kalbų.
– Kodėl iš Briuselio persikėlėte į antrą pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną, kuris yra lai-komas vienu didžiausių pasaulyje uostu?
– Į Antverpeną persikėliau dėl savo vaikino. Ilgai svarstę nusprendėme, jog man tai padaryti bus paprasčiau, juolab, kad vienas miestas nuo kito yra labai arti ir nebus problemų susitikti su drau-gais ir dirbti.
– Kas dar be uosto ir deimantų Jus žavi šiame Belgijos mieste?
– Jų gyvenimo stilius, ramybė ir tuo pačiu niekada nesibaigiantys vakarėliai, belgiškas šokoladas, sūriai, vafliai, belgiškas alus. Bet, žinoma, labiausiai patinka aplinka ir žmonės.
– Ar posakyje „ramus kaip belgas“ yra tiesos? Papasakokite, kokie belgai žmonės?
– Manau, kad lietuviai yra kur kas ramesni nei belgai. Bet, akivaizdu, skirtingose šalies dalyse, žmonės labai skirtingi. Prancūziškai kalbančioje dalyje galima pastebėti prancūziškų kultūrinių aspektų, olandiškai kalbančioje dalyje – olandiškų ir vokiškai kalbančioje – vokiškų. Belgija labai įvairialypė, todėl, manau, kad bet kokį posakį ar stereotipą taikyti visai šalies kultūrai itin sudėtin-ga.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie šiandien stovi pasirinkimų kryžkelėje ir bando išsirinkti profesiją?
– Rinktis ne profesiją, o kryptį, kurią būtų įdomu mokytis ir kuri vežtų. Aš, baigusi mokyklą, tikrai nežinojau, ką norėsiu veikti, nes man sekėsi tiek fizika, tiek matematika, tuo pačiu buvau gabi kalboms. Bandžiau vienas studijas – nepatiko, pasikeičiau, pabandžiau kitas, kurios labai patiko... Manau, kad svarbiausia yra nebijoti klysti, bandyti iš pradžių ir nenustoti judėti pirmyn.
– Ką tik gavote Skaitmeninės komunikacijos studijų programos profesinio bakalauro diplo-mą. O kas toliau, kokių artimiausių planų turite?
– Aš labai mėgstu keliauti, todėl mano didžiausia svajonė/planas šiuo metu yra absoliučiai nepro-fesinė – beprotiškai noriu pamatyti Filipinus ir Singapūrą!
