Aliona viską metė, kad užkariautų „vyrišką“ profesiją: liūdniausia stebėti, kaip moterys bando suvyriškėti

IT specialistai išgyvena tikrą aukso amžių: tam, kad pritrauktų geidžiamiausius darbuotojus, darbdaviai siūlo ne tik solidžius atlyginimus, bet ir kitas patrauklias darbo sąlygas. Vis dėlto, IT srityje save atradusi Aliona Viršutienė pastebi, kad moterų jos gretose – vienetai. Nusprendusi pakeisti savo gyvenimą, moteris ėmėsi vadovauti programuotojų komandoms: nors šiame iššūkyje iš pradžių netrūko ir ašarų, šiandien Aliona paaiškina, kodėl savo darbą gali vadinti geriausiu pasaulyje.

– Koks buvo jūsų ryšys su IT dar besimokant mokykloje – kada pajutote, kad ši sritis yra jūsų?

– Mokykloje sakiau, kad tai yra sritis, kurioje niekada nebūsiu. Jei ir buvo tokia sritis, kurioje savęs nemačiau, tai IT. Tuo metu man atrodė, kad IT dirba tik intravertai, kad tai yra labai keisti, užsidarę žmonės, kurie nemėgsta bendrauti, kuriems patinka tik skaičiai. Mano mąstymas buvo klišinis. Visada mėgau bendravimą su žmonėmis, todėl atrodė, kad IT srityje man ne vieta.

Mokykloje kurį laiką buvau vienintelė mergina, lankanti programuotojų būrelį. Man patiko matematika, dalyvavau olimpiadose, todėl man pasiūlė išmėginti jėgas ir kitur, kur svarbus kritinis loginis mąstymas. Bet programuotojų būrelį lankiau neilgai – nepatiko.

Mokykloje mėgau ir kalbas, ir tiksliuosius mokslus, todėl niekada nežinojau, kuo noriu būti. Viskas sekėsi neblogai, o dėl to pasirinkimas buvo tik sunkesnis.

– Vis dėlto, metas pasirinkti studijų kryptį neišvengiamai atėjo. Ką pasirinkote?

– Baigusi mokslus, įstojau į TSPMI politikos mokslus, niekuo nesusijusius su IT. Baigusi studijas buvau įsitikinusi, kad vieną dieną būsiu diplomatė, ambasadorė. Po praktikos atlikimo Užsienio reikalų ministerijoje supratau, kad nenoriu dirbti viešajame sektoriuje – eisiu savęs ieškoti privačiame. Ir netgi tada neiškart atradau IT.

Pradėjau savo karjerą dirbant su renginiais, užsiėmiau renginių organizavimu. Dirbau toje srityje virš 4 metų – teko pabuvoti ir vadove. Vieną dieną nusprendžiau, kad vadovas nėra profesija ir man reikia tikros profesijos. Taip pasirinkau IT projektų valdymą ir pradėjau savo kelią IT srityje, kuris vedė iki komandos vadovės, grupės direktorės pareigų. Šiandien esu Agile koučerė, padedanti įmonėms transformuotis.

– Mokykloje manėte, kad niekada nedirbsite IT srityje. Kas pakeitė jūsų apsisprendimą?

– Pirmame darbe buvo labai didelis tempas. Renginių organizavimas viską atpirkdavo – renginiui pasibaigus, tu matai atsistojantį ir plojantį žiūrovą, o tai labai žavu. Ilgainiui supratau, kad noriu šeimos, stabilumo. Negaliu dirbti vakarais ir savaitgaliais.

Priežastis, kodėl patraukė IT sritis – tam tikras darbo kultūros, profesionalumo lygis. Tarptautinės įmonės, dažniausiai IT srities, labai daug teigiamų praktikų atneša į Lietuvą: naujas metodologijas, profesionalumą. Jos parodo mums, kaip dirba visas pasaulis. Norėjau visa tai pamatyti ir patirti.

Kad persiorientuočiau į naują sritį, teko laikyti projektų valdymo, ITIL sertifikacijas, o kasdien dirbdama su programuotojų komandomis įsimylėjau šią sritį, nes joje negali nustoti tobulėti. Kai tik nustoji, gyveni praeityje. Dabartiniame darbe supratau, kad tobulėjimui nėra ribų.

Buvo laikotarpis, kai dirbau labai daug ir labai sunkiai. IT srityje taip pat tekdavo dirbti iki išnaktų ir net savaitgaliais. Juk tapus komandos vadove norisi viską išmokti, padaryti kuo geriau. Bet dabar stengiuosi iš darbo išeiti laiku, vakarus skiriu arba paskaitoms, kuriose dalinuosi savo patirtimi, arba šeimai.

Iš tiesų, mano vyras buvo tas žmogus, kuris mane tuo metu palaikė ir įkvėpė nebijoti, nes pačiai kinkos drebėjo iš baimės. O kas, jei nesuprasiu, jei nesugebėsiu, jei per gerai apie save galvoju? Tuo metu vyras manimi tikėjo labiau, nei aš pati tikėjau savimi.

– Bene labiausiai IT sritis garsėja dideliais atlyginimais. Ar tai – didžiausia motyvacija tiems, kurie į ją nori patekti?

– Taip, IT srityje – geri atlyginimai. Bet patirtis rodo, kad mano artimieji, dirbantys visiškai kitose srityse, gauna ne ką prastesnius atlyginimus. Be abejo, IT sritis vilioja aukštesniu atlyginimu, tačiau mane, kaip vadovę, nuliūdina, jei žmonės čia veržiasi vien dėl to. Žmogus pareiškia, kad nori dirbti IT. Kai paklausi jo, kodėl, jis atsako: „Kaip kodėl? Nes čia algos geros!“ Kai paklausi, kokia motyvacija – „ai, tai čia dabar ant bangos, daug darbo vietų ir pinigų.“ Bet juk IT – ne tik pinigai.

Man IT sritis patraukli požiūriu į žmogų, į darbuotojų kultūrą. Čia darbuotojas yra mylimas, gerbiamas, rūpinamasi jo savijauta, niekas jo neseka, darbą jis gali pradėti ir baigti kada panorėjęs. Požiūris į žmogaus motyvaciją ir siekimą, kad jis būtų laimingas darbe – manau, dėl to ir verta eiti į šią sritį. Didelė dalis mūsų šalyje esančių kompanijų jau turi šį požiūrį.

Kadangi aš pati ėjau iš vadovo pozicijos į projektų vadovo, mano atlyginimas išliko tuose pačiuose rėžiuose. Be abejo, jei eičiau iš projektų vadovo pozicijos į projektų vadovo, turbūt tuo metu jis būtų padvigubėjęs. Jei lyginsi perėjimą iš mažos lietuviškos įmonės su vidutiniu atlyginimu į IT sritį, tada taip – atlyginimai išauga dvigubai.

Matome, kad ir Lietuvoje išskirtinių kompetencijų turintys darbuotojai gali gauti ir 10 tūkst. eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek patirties, unikalių kompetencijų tu turi, kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi. Todėl tai gali būti tūkstantis, du, trys ar net šeši tūkstančiai eurų.

Mūsų IT rinka tapo tokia maža, kad įmonės pasirengusios kautis tiek pinigais, tiek viskuo kitu, nes gerų specialistų nėra tiek ir daug.

– Patekus tarp programuotojų, turbūt teko susidurti su stereotipais – vienu iš jų, dar būdama mokykloje, ir pati tikėjote. Ar tai tikrai išvien vyriška profesija, kurią renkasi intravertai?

– Taip, maniau, kad ši sritis neturi ką pasiūlyti ekstravertams. Tai čia pirmas „ne“, su kuriuo susidūriau. Dirbdama sutikau daug talentingų ekstravertų.

Antras be galo populiarus stereotipas – kad tai ne vieta moterims: kaip gi jos gali man aiškinti, ką daryti ir prilygti vyrams? Įdomiausia, kad tokį mąstymą dažniausiai turi net ne tie žmonės, kurie dirba IT srityje. Dirbant IT srityje vadove, man teko ir samdyti žmones. Mielai samdyčiau merginą, bet jų dažnu atveju tiesiog nėra. Jos neaplikuoja, jas sunku surasti, jų yra nedaug. Ir taip yra ne dėlto, kad IT pasaulis nenori merginų. Taip yra dėl to, nes jos pačios neateina.

Turiu kolegą Danijoje, kuriam 60 metų – jis yra vienas pirmųjų programuotojų, kurį vadiname dėde. Jis pasakoja, kad tuo metu, kai Amerikoje prasidėjo IT mokslai, merginų šioje srityje buvo daugiau nei vaikinų. Tas lūžis, kurį matome šiandien, įvyko dėl nesuprantamų priežasčių.

Manau, kad daug ką formuoja klišės mokyklose, kad merginos yra filologės, sociologės, o vaikinai – matematikai. Tai mūsų pačių skirstymas į moteriškas ir vyriškas profesijas. Sakymas, kad kur jau tu, moteris, eisi pas vyrus mokytis programavimo – mūsų pačių ir tėvų aplinkoje nusistovėjęs keistas požiūris.

O aš darbe šio skirstymo nematau. Nėra taip, kad vyrai tavęs nepriima kaip kolegės, ir nėra taip, kad kažkas tave laiko prastesne. Tiesiog įpratau, kad dirbant IT komandoje būsi viena iš nedaugelio moterų. 10 žmonių komandoje dažnai gali būti tik viena arba dvi moterys – toks santykis atspindi bendrą IT tendenciją.

– Koks buvo jausmas patekti į naują aplinką, kurioje moteris – retenybė?

– Einant į projektų vadovo poziciją, sunkiausia buvo tada, kai pajutau, kad nesuprantu nieko, apie ką jie šneka. Pirmas kelias savaites dažnai grįždama namo verkiau, nes tiesiog nesupratau, kas vyksta.

Kita vertus, tai paskatino mąstymą, kuris dabar vyrauja IT: būnant komandos vadovu, tavo stiprybė neturėtų būti visiems aiškinti, kaip ir ką daryti. Vadovas turi užtikrinti saugumą, motyvaciją, padėti darbuotojams augti. Stiprios komandos pajėgios nuspręsti kaip ir ką daryti. Be abejo, kaip vadovui, svarbu išlaikyti komandos fokusą, suprasti, kokios yra sprendimų pasekmės, ką jos reiškia verslui. Bet net ir vadovas, turintis techninį išsilavinimą, 10 metų nedirbdamas prie detalių techninių sprendimų, nebežinos visų detalių. Turi pasitikėti žmonėmis, su kuriais dirbi.

Turbūt tas perėjimas iš srities, kurioje viską labai lengva suprasti, į tą, kurioje staiga atsiranda nesuprantami terminai, ir buvo didžiausia baimė.

Vis dėlto, keisčiausia ir liūdniausia yra pamatyti, kaip į IT sritį ateinančios moterys kartais bando pritapti. Moteris pradeda elgtis kaip vyras, rengtis kaip vyras, nereaguoti į kažką jautriai. Žmogus tampa visiškai kitoks, nei buvo ateidamas. Atrodo, čia vyksta rungtynės su berniukais ir užduotis tapti vienu iš „chebros“. Moterys, išliekančios savimi, paįvairina komandą, dažnai sugeba sukurti jautresnę, į žmones orientuotą atmosferą, pateikia kitokį požiūrio kampą, kitaip pastebi žmonių emocijas, perskaityti ir įžvelgti tai, kas irgi svarbu, kol vyro fokusas yra visiškai kitur. Stipriausia komanda nėra ta, kurioje vien moterys ir vyrai. Stipriausią komandą sudaro jų įvairovė.

– Ar galėtumėte sakyti, kad šiandien dirbate patį geriausią darbą?

– IT srityje dirbu jau 7 metus. Manau, kad mes patys sau susikuriame geriausią darbą. Atsakymas priklauso nuo to, kurią dieną paklausi – blogą dieną sakyčiau, kad dirbu ne tokį ir šaunų darbą. Bet beveik kasdien jaučiu, kad dirbu patį geriausią darbą.

Visai neseniai pakeičiau tiesioginį vadovavimą ir buvimą grupės direktore kelioms komandoms į Agile koučerės poziciją. Šiuo metu mano užduotis padėti „Danske bank“ su Agile transformacija. Šiandien bendrauju su komandų vadovais ir darbuotojais apie tai, kaip jiems atrasti greičiausią kelią link efektyvesnio darbo.

Bijau planuoti ateitį, nes vos tik kažką suplanuoji, viskas pradeda keistis. Man visada patiko dirbti su žmonėmis, juos motyvuoti, burti stiprias komandas. Neturiu nei vienos priežasties šiandien, kodėl kodėl tai turėtų būti ne IT sritis. Šiai sričiai turiu labai didelę simpatiją ir aistrą.

Žmogus nebūtinai turi būti tiksliukas, kad patektų į IT. Jis turi turėti loginį mąstymą, būti ambicingas, kūrybiškas, mokantis dirbti komandoje, spręsti problemas. Čia reikalingi skirtingi specialistai, o tai atveria IT praktiškai kiekvienam žmogui.