Lietuvos mokinių mokymosi rezultatai jau dešimtmetį negerėja, o naujausi tyrimai rodo, kad ketvirtadalis moksleivių nepasiekia bazinio žinių lygio. Ir nors aukštosios mokyklos kasmet išleidžia per tūkstantį naujų pedagogų, šią specialybę pasirenka vos ketvirtadalis jų. Tuo metu mokyklose daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni nei 50 metų, rašoma pranešime spaudai.
© Shutterstock

Šie ženklai rodo, kad Lietuvos švietimo sistemai būtini kardinalūs pokyčiai. Ir jie jau vyksta: nauja pedagogų rengimo ir jų įdarbinimo tvarka skatins šią specialybę rinktis tuos, kurie išties pasiryžę rinktis mokytojo profesiją ir gebės ne tik mokyti kitus, bet ir mokytis patys. Mokiniams naujas galimybes suprasti mus supantį pasaulį ir atrasti savo pašaukimą atvers specialūs centrai ir laboratorijos.

Apie Lietuvos švietimo sistemos laukiančius pokyčius kalbamės su Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektoriumi doc. dr. Valdu Jaskūnu.

- Kokia pedagogų rengimo pertvarkos Lietuvoje esmė, pagrindinis siekis?


- Mes suprantame, kad šiais laikais žinios labai greitai sensta. Įgūdžių reikia naujų, o mes dar vis inertiškai judame toje sistemoje, kuri rengė mokytojus prieš 30 metų. Ir ši sritis dar vis reprodukuoja tą patį, ko ji mokė 8-ajame dešimtmetyje. Tokia sistema negali sukurti pažangos ir dėl to mokinių pasiekimai negali būti geri.

Ši pertvarka akcentuoja, kad esami pedagogų rengimo būdai, jų ugdymas specializuotame universitete, yra pasenę. Mokytojų ugdymui svarbi aplinka, mokslinė įvairovė, todėl šioje srityje pažengusios šalys perėjo prie mokytojų rengimo įvairiapusiškuose universitetuose, įvairių disciplinų aplinkoje. Tokį kelią pasirinko ir Lietuva.

- Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose numatoma sukurti tris nacionalinius pedagogų rengimo centrus. Kaip tai pakeis esamą situaciją, kokią naudą suteiks?

- Šiuo sprendimu ir yra siekiama būsimiesiems mokytojams suteikti įvairiapusiškumo. Be to, duomenys rodo, kad mokytojai į mokyklas ateina iš geografiškai artimesnių aukštųjų mokyklų.
Šie trys centrai geografiškai padengia visą Lietuvą, o vienas iš reikalavimų jiems yra palaikyti artimus ryšius su to regiono mokyklomis.

Šiaulių universitetas buvo pasirinktas kaip turintis gilias pedagogų rengimo tradicijas, Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas – kaip įvairiapusiai universitetai.

Keisis ir pedagogų rengimo turinys. Pavyzdžiui, vyks integruoto gamtamokslinio ugdymo studijų programos, kurios parengs mokytojus, galinčius derinti pagrindines gamtos mokslų disciplinas. Tai – visiškai nauja kregždė, nukreipta į problemą, orientuoto ugdymo, pasaulio pažinimo fenomeną.

Vaikai nepažįsta pasaulio kaip biologai, chemikai ar fizikai, todėl svarbu, kad ir mokykloje atsirastų į paties vaiko pažinimą orientuotos prieigos. Tačiau tam reikia parengti mokytojus, kurie bus pasiruošę ir gebės ugdymo procese integruoti gamtos mokslų disciplinas.

- Dar viena nauja Vilniaus universiteto studijų programa – vaikystės pedagogika. Kodėl būtent ji?


- Balandžio mėnesį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) paskelbė tyrimą, kuris patvirtino, kad būtent gamtos mokslų ir pradinio ugdymo mokytojų trūkumas Lietuvoje yra didžiausias. Dėl to mes ir parengėme vaikystės pedagogikos programą, kuri turi dvi pedagogines specializacijas – ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo. Šioje studijų programoje integruojamos ir plėtojamos naujausios pedagogikos, psichologijos, švietimo antropologijos, filosofijos, sociologijos ir kitų tarpdalykinių vaikystės fenomeno tyrimų ir ugdymo praktikos idėjos.

Tačiau Lietuvoje trūksta ir kitų sričių mokytojų – lietuvių kalbos, matematikos, informatikos. Tapti pedagogais galima ne tik pasirinkus lygiagrečias studijas. Pavyzdžiui, jei turite mokyklose dėstomos dalykinės disciplinos bakalauro laipsnį, pasirinkę vienerių metų trukmės profesinės pedagogikos studijas galite įgyti mokytojo kvalifikaciją ir galimybę dirbti mokykloje.

- Būsimieji pedagogai ne tik studijuos, bet ir turės atlikti pedagoginę praktiką – kaip tai veiks?


- Iki šiol baigę studijas mokytojai, neturėdami jokios patirties, būdavo įmetami į mokyklas kaip lygūs su lygiais. Pradėti karjerą jie turėjo nuo pačių nedėkingiausių sąlygų ir tai daug ką atbaidydavo.

Prižiūrima praktika yra neatsiejama mokytojo pasirengimo dirbti mokykloje dalis. Baigę studijas jie vienerius metus eis dirbti į mokyklą kaip jaunesnieji mokytojai ir turės du supervizorius – vieną skirs universitetas, o kitą pati mokykla. Jie padės įtvirtinti studijų metu gautą žinių bagažą, įsilieti į mokyklą, į darbinę aplinką.

Tai yra karjeros pradžios etapas, kuris suteikia daugiau saugumo, pasitikėjimo toje aplinkoje, padeda adaptuotis. Kita vertus, yra finansinės paskatos, kurios turėtų padidinti trauką mokytojauti.

- Koks likimas laukia Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) – lektorių, studentų?

- LEU jungiasi su Vytauto Didžiojo universitetu ir savo veiklas perkelia į Kauną. Kol kas susitarimas yra toks, kad studentai, kurie pradėjo studijas Vilniuje, jas čia ir pabaigs, nebent patys norėtų persikraustyti į kitą aplinką. Tačiau puikiai suprantame ir tai, kad LEU veikla Vilniuje neabejotinai trauksis ir tai neišvengiamai turės poveikį studijų kokybei. Todėl aš visai nenustebčiau, jei studentai pasirinktų tęsti studijas tose pačiose ar panašiose programose kitur, pavyzdžiui, pereitų studijuoti į Vilniaus universitetą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Planas, kaip užvaldyti gatvę: savivaldybė – lyg nuolanki tarnaitė (54)

Vilniuje esančių Pavilnio sodų gyventojai jau ilgą laiką siekia atverti visuomenei gatvę, kuria...

Paskelbė naujas didžiausias algas: dešimtuke – netikėti naujokai (95)

Daugiau kaip 18 tūkst. Eur – tokia didžiausia vidutinė alga gegužės mėnesį mokėta vienoje...

Maldeikienė stoja į kovą dėl prezidento posto: skelbia, kaip gelbės Lietuvą (512)

Varžytis kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose ketinanti Seimo narė Aušra Maldeikienė...

Lenkijos žiniasklaida be pasigailėjimo lupa kailį nuo rinktinės stratego – komanda žaidžia kiemo futbolą (38)

„Po ketverių metų Lenkija taps pasaulio čempione“, – kažkur traukė du šios rinktinės...

Medeina Čijauskaitė: straipsnis jums, nekentėjai

Tai straipsnis jums, nekentėjai. Amerikiečiai turi puikų pasakymą, kad žmonėms reikia kažko,...

Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė papasakojo apie kovą su pilvo riebalais: antsvoris man trukdo jaustis gerai (7)

Garsi radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė neslepia, kad nėra didelė sporto...

Paprastas būdas pasitikrinti, ar nepagavo infekcija: užteks servetėlės kuo skiriasi žiemos ir vasaros peršalimas? (5)

Daugelis mano, jog vasarą bijoti peršalimo neverta. Tačiau nuolatiniai oro temperatūros...

Futbolo čempionato įkarštyje galimybė susipažinti su Rusija: vietos, kurias būtina aplankyti (33)

Birželio ir liepos mėnesiais viso pasaulio akys nukreiptos į Rusiją ir joje vykstantį futbolo...

Vandalizmo aktas Lukiškių aikštėje: pavogta kapsulė su dokumentais (61)

Pirmadienio rytą Lukiškių aikštėje pamatytas vaizdas šokiravo ne vieną. Išniekintas...