aA
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9 arba vadinamųjų „genų žirklių” atradimą apdovanotas elitiniu, kas dvejus metus teikiamu Kavli prizu, kurio vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių.
Virginijus Šikšnys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip pirmadienį pranešė VU, prizą nanomokslų srityje prof. V. Šikšnys pasidalins kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Makso Planko instituto (Vokietija) mokslininke Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) biochemike Jennifer Doudna.

Pats profesorius teigia nesitikėjęs tokio įvertinimo, tačiau mano, kad plėtojama technologija gali dar ne kartą sudrebinti mokslo pasaulį.

„Žinoma, tokio lygio įvertinimas yra labai didelis įvykis, keliantis gausybę gerų emocijų. Tai visos mūsų komandos nuopelnas. Tačiau svarbiausia, kad šios technologijos dėka jau galime realiai kalbėti apie sudėtingiausių genetinių ligų gydymą, auginti šalčiui ar sausrai atsparius augalus, taip pat pakeisti gyvulių genomą taip, kad šie tiktų žmonėms. Tai galėtų išgelbėti nenusakomą skaičių gyvybių, o praktinis technologijos taikymas kasdienybėje tėra laiko klausimas”, – sakė VU profesorius V. Šikšnys.

Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidento teigimu, šių metų laureatų veikla gali būti vertinama kaip itin reikšmingai prisidedanti prie visos žmonijos pažangos.

„Šie mokslininkai neabejotinai yra mokslo pionieriai, kurių darbai itin reikšmingai prisidės prie žmonijos pažangos. Jie įkvepia tiek esamas, tiek ateities kartas ieškoti atsakymų į sudėtingiausius mūsų laikų klausimus. Savo tyrimais, atsidavimu ir inovacijomis šie mokslininkai sustiprino mūsų supratimą apie egzistenciją apskritai”, – teigė Ole M. Sejerstedas, Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidentas.

Revoliucija gyvybės mokslų srityje

Genomo redagavimo tyrimai, kuriuose specializuojasi ir V. Šikšnys kartu su savo vadovaujama VU Gyvybės mokslų centro komanda – Giedriumi Gasiūnu ir Tautvydu Karveliu – pastaraisiais metais sudrebino mokslo pasaulį.

Dabar jau vieno žymiausių CRISPR-Cas9 sistemos tyrėjų pasaulyje V. Šikšnio komandai supratus, kaip veikia šis virusas, paaiškėjo, jog tai – universalus metodas, galintis veikti kaip DNR „žirklės”, galinčios tiksliai iškirpti norimą DNR molekulės dalį.

Tai, anot mokslininko, reiškia revoliuciją gyvybės mokslų srityje. Už šį atradimą prof. V. Šikšniui jau įteikta prestižine laikoma Harvardo universiteto „Warren Alpert” premija. Bene penktadalis šios premijos laureatų yra ir Nobelio premijos laureatai.

Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, Dauno sindromą, paveldimas širdies ydas. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkio srityje – planuojama kurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.

Laureatus rinko mokslo elitas

Kavli prizą pirmąkart 2005 m. įsteigė Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija kartu su šalies Švietimo ir mokslo ministerija bei Kavli fondu. Už išskirtinę mokslinę veiklą mokslininkai iš viso pasaulio apdovanojami trijose kategorijose: astrofizikos, nanomokslų bei neuromokslų. Pirmąkart apdovanojimas, kurį sudaro aukso medalis, pagerbimo raštas bei 1 mln. JAV dolerių, įteiktas 2008 m., prizą globoja Norvegijos karališkoji šeima.

Kavli prizo laureatus renka iškiliausi pasaulio akademikai. Kiekvienoje iš kategorijų rekomendacijas teikia Jungtinės Karalystės karališkoji draugija, nacionalinės JAV, Kinijos, Prancūzijos mokslų akademijos, Vokietijos Makso Planko draugija bei Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija.

Tarp apdovanotųjų nanomokslų srityje, kurioje laureatu tapo ir VU profesorius V. Šikšnys, dominuoja geriausių JAV ir Europos universitetų desantas. Tarp jų – Masačusetso, Kolumbijos, Niujorko, Stenfordo universitetai, taip pat Berlyno Makso Planko institutas, Strasbūro, Bazelio universitetai bei Londono imperatoriškasis koledžas. Viso lig šiol apdovanoti 47 mokslininkai iš 11 valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (595)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Neįgali moteris šaukiasi pagalbos: eglutei 150 tūkst. eurų randa, o neįgalus žmogus neįdomus (21)

„Man ranka nekyla „palaikinti“ šiemetinės Panevėžio kalėdinės eglės. Jos puošybai...

Po Naujųjų laukiama chaoso: ne visi supranta mokestinius pasikeitimus, kamuojasi net buhalteriai (7)

Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų,...

Peršalus neskubėkite gerti vaistų: įvardijo 5 žoleles, galinčias efektyviai pagydyti receptai (14)

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kimimą, nemalonų kosulį...

Veterinarijos institute bakterijų turinti mėsa už kyšius virsdavo švaria (28)

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos...

Vilniuje – kalėdinis bėgimas: perspėja apie eismo pokyčius

Vilniuje vyks tradicinis kalėdinis bėgimas. Daugiau nei 3 tūkst. dalyvių, persirengę šventiniais...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnių (151)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (32)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Dermatologė Jurgita Stoškienė: jei egzistuotų jaunystės eliksyras, jį sudarytų keturi dalykai (6)

Kas nenorėtų išlikti amžinai jaunas? Toks troškimas žmoniją, ypač moteriškąją jos pusę,...

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (251)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...