Norinčių studijuoti teisę skaičius kasmet didėja. Vienus vilioja šios specialybės sukurtas prestižas, kitus – teisininkų alga, kuri šalyje yra viena didžiausių (2365 eurai per mėnesį). Tačiau kalbama, kad teisės atstovų yra per daug ir jiems didžiausias galvos skausmas yra įsidarbinti. Tokią prielaidą aukštųjų mokyklų dekanai vadina mitu ir tvirtina, kad gerų specialistų rinkai visada reikia.
© Shutterstock

Apie teisininko profesijos paklausą ir sampratą DELFI kalbėjo su dviejų aukštųjų mokyklų atstovais: Mykolo Romerio universiteto (MRU) neseniai išrinkta Teisės fakulteto dekane, prof. Lyra Jakulevičiene ir Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanu prof. dr. Tomu Davuliu.

Pabrėžė teisininkų skaidrumą 

MRU Teisės fakulteto dekanė Lyra Jakulevičienė teigė, kad iš teisininko yra tikimąsi aukšto profesinio lygio, aukštos moralės, patikimumo, sąžiningumo. Jis turi išmanyti ne tik teisės aktus, bet ir gerai orientuotis valstybės valdyme, verslo procesuose, mokėti užsienio kalbas ir sugebėti dirbti komandoje. Tiesa, dekanė minėjo atsakingumą ir skaidrumą. 

„Teisininkas be vertybių yra kaip knyga tuščiais puslapiais. Teisininkas privalo turėti nepriekaištingą reputaciją, kuri kuriama metų metus, o ją sugadinti galima per akimirką“, – kalbėjo pašnekovė.

Apie teisininko kompetentingumą kalbėjo ir VU Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis. Vyro teigimu, visuomenė nori teisininko, kuris žinotų, kaip funkcionuoja teisinė sistema ir galėtų apginti atstovaujamo asmens teises kokybiškai, efektyviai. 

„Labai nesinori to teisinio šarlatanizmo, kuris yra labai pavojingas. Jam esant gali būti pažeidinėjamos žmogaus teisės. Omeny turiu pusiau teisinius verslus, skyrybos centrus, kurie dabar yra labai populiarūs, tačiau dažnai ten dirbantys neturi teisinio advokato statuso, tad jie neturi kompetencijos to daryti. Tačiau teikia paslaugas tiems, kurie gali nukentėti nuo to. Teisininkai neturi sukurti problemos, jie turi išspręsti jas“, – kalbėjo T. Davulis.

MRU Teisės fakulteto dekanė prof. Lyra Jakulevičienė
MRU Teisės fakulteto dekanė prof. Lyra Jakulevičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

L. Jakulevičienė minėjo, kad susiklosčiusios teisininko reputacijos nereikėtų vertinti neigiamai. Pašnekovė sutiko, kad visuomenė matydama ne pačius geriausius pavienius pavyzdžius pradeda negerai galvoti apie pačią teisinę sistemą. Tačiau tokie atvejai neatspindi visumos ir tuo ypač rūpinasi universiteto dėstytojai, kurie ne tik perteikia teisines žinias, bet ir ugdo atsakingumą ir sąžiningumą. 

„Manau, dėstytojo vaidmuo yra išugdyti asmenybes, o ne tik žmones, kurie laikytųsi įstatymų raidės“, –  sakė dekanė.

Skirtingos nuomonės apie kalimą 

Besirenkantys studijas dažnai teigia, kad yra nusiteikę kalti ir mokslą vadina sausu mokslu. Tačiau L. Jakulevičienė tokį studijų apibūdinimą vadina mitu ir jam nepritaria. 

„Tai yra labai gyvas mokslas, nes jis skirtas žmogui, teisė reguliuoja pačias įvairiausias jo gyvenimo situacijas. Galbūt tas vadinamas kalimas egzistavo sovietmečiu, per atsiskaitymus MRU studentams leidžiama naudotis aktais, svarbu, kad jie mąstytų logiškai, kritiškai, savarankiškai pagrįstų nuomonę. Teisės aktai yra kaip ledkalnio viršūnė, o viskas, kas yra po vandeniu – tai tikroji teisė, kuri gyva, kurioje viskas evoliucionuoja“, –  DELFI sakė MRU atstovė.

Tačiau VU atstovas buvo kitos nuomonės. T. Davulis pasakojo, kad besimokantys dažnai iškelia klausimą, kodėl jie negalėtų nupasakoti ar atpasakoti reiškinio savais žodžiais, originaliai, o reikia būtinai kalti.
„Deja, teisėje yra tam tikri dalykai, kurie negali būti pasakyti savais žodžiais. Nes jeigu įstatymo leidėjas arba teisininkas pasakys kažką savais žodžiais, kiti teisėjai nesupras. Noriu pasakyti, kad teisėje mes mokome teisinės kalbos, tai ta kalba, kurią riekia žinoti, pavyzdžiui, kas yra sandoris ir panašiai, tai visos Lietuvos teisininkų kalba“,  – teigė VU atstovas.

Konkurenciją vadina korektiška 

Teisininkus ruošiančios aukštosios mokyklos konkuruoja tarpusavyje. Pasak L. Jakulevičienės konkurencija yra įprastas ir sveikas dalykas, kuris skatina universitetus tobulinti studijų kokybę. Pašnekovė teigė, kad kalbėti apie MRU pranašumą prieš VU būtų neetiška, tačiau minėjo vieną iš skirtumų: VU teises studijas pasirinkę studentai mokosi penkerius metus, o MRU – bakalauro ir magistrantūros studijos yra atskirtos. 

VU teisės fakulteto atstovas konkurenciją vertina labai teigiamai. Pasak pašnekovo, VU ilgą laiką buvo vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti teisės atstovus. Konkurencija verčia pasitempti, ieškoti novatoriškų būdų ir, svarbiausia, ji vyksta korektiškai. 

„Yra skirtumų, paminėčiau tai, kad VU nėra pigi valgykla ir studentas pas mus yra ne klientas. Privalumas yra tas, kad mes matuojames pagal valstybės krepšelius ir mes jų surenkame du kartus daugiau negu kitos aukštosios mokyklos“,  – kalbėjo pašnekovas.

Sunkiai įsidarbina tik baigę kolegijas 

Abiejų aukštųjų mokyklų atstovai pastebėjo, kad susidomėjimas teisės studijomis didėja. Pasak T. Davulio, VU teisės fakulteto programa yra trečia pagal populiarumą (pirmose vietose : dvi medicinos programos).
„Mes net aplenkiame ekonomistus, tai reiškia, kad teisininko profesija aktuali. Ir, kaip žinome, reikalinga ne kiekybė, o kokybė“,  – teigė vyras.
Kalbėdami apie įsidarbinimą abiejų aukštųjų mokyklų atstovai teigė, kad jau būdami teisės trečio kurso studentais didžioji dalis studentų yra dirbantys. Mitas apie įsidarbinimo sudėtingumą tikėtinas kitų aukštųjų, neuniversitetinių, kolegijų studentams. 

„Yra sukurtos iliuzijos, kad kolegiją pabaigęs teisininkas lengvai ras darbą, tiesa tokia, kad rinka jo nenori, nes jų parengimo lygis neįtinka darbdaviui, ypač, jeigu jie gali rinktis iš universitetą ir kolegiją baigusio, be jokios abejonės, kad pasirinks universitetinį išsilavinimą turintį asmenį“, – kalbėjo T. Davulis.

MRU atstovė teigė, kad teisės studentams atsiveria naujos galimybės: atsiranda daug privatumo apsaugos klausimų, kuriuos turi reguliuoti teisė, turi būti specialistai, kurie domėtųsi ir kurtų naujas teisines normas tam, kad apsaugotų asmens privatumą.
„Reikėtų nepamiršti, kad teisę baigęs studentas gali dirbti ne tik prokuratūroje ar advokatūroje, jo paslaugos reikalingos versle, įmonėse, organizacijose, tarptautiniuose padaliniuose,galiausiai nevertėtų apsiriboti tik Lietuvos rinka. Mūsų universitete ruošiami studentai tarptautinėms rinkoms“,  – sakė L. Jakulevičienė.

Ne visi baigę teisę turi dirbti teisininkais 

Pastebima, kad teisės studijas yra baigę pramogų šou verslo atstovai ir kitos ekscentriškos šalies asmenybės. Apie tokius asmenis dekanai kalbėjo tolerantiškai. L. Jakulevičienė priminė, kad buvo atlikti tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad trečdalis visuomenės pripažįsta, kad jiems trūksta teisinių žinių. 

„Tokių asmenybių buvimas visuomenėje ir jų pasirinkimas studijuoti teisę nėra smerktinas, jų ekscentriškumas teisei neprieštarauja. Manau, ir gerbiamam Arūnui Valinskui jos pravertė, kai jis dirbo seime, tačiau, noriu paminėti, jog teisės žinios būtinos visiems, bet svarbu, kad jie nedirbtų, nesirinkto teisininko kelio, jeigu nėra baigę viso teisės studijų bloko“,  – sakė MRU atstovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pinskuvienė pranoko pati save: pažemino manekenės standartų neatitinkančią žurnalistę (265)

Portalo „Krašto naujienos“ vyr. redaktorė Neringa Tuškevičienė eilinį kartą viešai...

Precedento neturintys pokyčiai: kas nutiko Kim Jong Unui? geologai: branduolinių bandymų komplekse – griūtis (36)

Visai netrukus Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas susitiks su Pietų Korėjos prezidentu...

Ballų drama su nelaiminga pabaiga: be atsisveikinimo koncerto, keikiant Šeškų ir nepakilus iš dugno (134)

„O! O! Zo jau kyla kyla, ei, oi, ė, ei, oi, leiski man pakilti. Ei, nuėjome toli, turime pakilti....

Derybose dėl atsijungimo nuo Rusijos – finišo tiesioji (3)

Politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Vakarais turėtų...

Vilniečių laukia permainos: nuo gegužės už atliekas mokėsime kitaip (3)

Nuo šių metų gegužės 1-osios Vilniuje įvedama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų...

Nauja analizė parodė tikrąjį Lietuvos emigracijos veidą: specialistai tikina, kad šie skaičiai šokiruoja (568)

Net 75 procentai emigruojančių nedirba ir nesimoko – tokie skaičiai įvardijami pirmą kartą...

Iglė Bernotaitytė pristatė tris skirtingus įvaizdžius išleistuvėms (6)

Artėjant vasaros sezonui prasideda švenčių maratonas, viena iš jų – mokyklos išleistuvės ....

Programėlės, kurios padės atsikratyti nereikalingų kilogramų (1)

Tai specialios programėlės , kurios padės parengti bei susidaryti mitybos ir pratimų planą....

Sveikiausių džiovintų vaisių ketvertukas: juose nerasite pridėtinio cukraus (4)

Informacija apie džiovintų vaisių naudą itin prieštaringa. Vieni sako, kad tai maistingas...

Kovą pažėrė didžiules algas darbuotojams: sumos perkopė 20 tūkst. eurų (199)

Net dvylika bendrovių kovo mėnesį mokėtas vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. Eur...