Visą turtą apuosto šuo
Lavoriškių pasienio kontrolės punkte įprastą dieną kertančių sieną nėra daug. Laukiančios galimybės patekti į Lietuvą čia išsirikiuoja ir lengvosios, ir krovininės transporto priemonės. Norintys įvažiuoti į Lietuvą, turi praeiti išsamią patikrinimo procedūrą. Pirmiausia ji prasideda nuo pasų ir dokumentų patikros, vėliau tikrinamas sieną kertančių asmenų transportas ir jame gabenamas turtas. Pastarąjį uostinėja muitinėje dirbantys šunys. Vienas jų – Joga, kuri transporto priemonėse ieško nedeklaruotų prekių.
„Pirmiausia pradedame nuo kėbulo apžiūros iš išorės. Jogai parodau vietą, kur ieškoti. Jeigu matau, kad ji blaškosi, parodau, kur norėčiau, jog ji pauostytų. Kai apeina kėbulą, leidžiu ją į saloną. Paprastai man patogiau viską apeiti iš eilės. Atidarau vienas dureles ir duodu uostyti, stebiu, kur ji uosto, kur nepauostė. Jeigu matau, kad kažkur nepauostė, vėl duodu komandą. Matau, kad niekuo nesusidomėjo, atidarau kitas dureles. Tikriname ir bagažinės turinį, tada keleivių paprašau, kad jie daiktus išimtų ir šuo galėtų apuostyti“, – patikros procesą pasakoja muitinės kinologė Romena Baurienė.
Paklausta, kaip šuo parodo, kad aptiko nelegaliai gabenamas prekes, R. Baurienė aiškina: „kai randa, sustoja ir sustingsta“. Kaip teigia pašnekovė, radusi nedeklaruotų prekių, Joga apsidžiaugia ir džiaugiasi sėkmingu darbu. Už tai ji gauna paskatinimą – skanėstus ir žaidimus.
„Baziniai šuns mokymai trunka maždaug 180 valandų, paskui šunį visada reikia treniruoti, reikia priminti, reikia motyvuoti arba skanėstais, arba kamuoliukais – žaisliukais. Patikrą gali apsunkinti karštis, kartais būna, kad keleiviai vežasi katę – tai irgi gali sukelti tam tikrus trikdžius, tada jau reikia paprašyti, kad ją išimtų iš automobilio. Visaip būna. Žinot, šunys irgi gyvi organizmai ir jiems veikia visokie faktoriai. Šuo gali ir negaluoti kartais.
Kiek laiko užtrunka patikra, priklauso nuo to, kaip šuo dirba, net sunku pasakyti. Svarbu žiūrėti, kad ir šuo nepavargtų. Dabar matau, kad ji čia nėra labai susidomėjusi, uosto puikiai, bet nieko tokio neužuodžia, kas jai įdomu būtų. Jai pačiai daugiau džiaugsmo, jei randa kažką, dėl to ir turi šuo po kelių nesėkmingų, tuščių paieškų kažką rasti, kad motyvacija pakiltų“, – teigia muitinės kinologė.
Transporto priemonės šviečiamos ir rentgenu
Priklausomai nuo transporto priemonės ir būdo, kuriuo gabenami nelegalūs rūkalai, skiriasi ir jų gabenami kiekiai. Muitinės departamento duomenimis, kai kontrabanda gabenama ją slepiant krovininio vilkiko puspriekabės konstrukcijoje (dažniausiai – grindyse, lubose, ar atitveriant priekinę puspriekabės sienelę) rūkalų kiekiai siekia nuo keliolikos iki 100 tūkst. pakelių.
O štai įžūlesnės kategorijos kontrabandos kroviniams priskiriami tokie atvejai, kai nelegalūs rūkalai vežami tik paviršutiniškai juos užmaskavus oficialiai deklaruotu kroviniu, pavyzdžiui, agurkais, durpėmis ir pan. Kontrabandininkai priedangos prekes sukrauna puspriekabės gale, o likusi puspriekabės dalis užkemšama cigarečių dėžėmis. Muitinės departamentas informuoja, kad tokių sulaikymų metu muitininkai aptinka virš 1 tūkst. dėžių cigarečių, o tai sudaro apie pusę milijono pakelių.
Kad patikra būtų išsami, pasienyje naudojama ir rentgeno kontrolės sistema, kurios pagalba muitinės darbuotojai gali išsamiai ištirti tiek lengvųjų, tiek krovininių transporto priemonių turinį ir vidines konstrukcijas, kuriose neretai slepiama kontrabanda.
„Rentgeno patikra prasideda nuo siuntimo – posto pareigūnai įvertina riziką ir nusprendžia, ar siųsti transporto priemonę papildomam tikrinimu, ar ne, o mes gauname šią informaciją. Rentgeno patikra vadinama neintervenciniu tikrinimu“, – pasakoja muitinės vyr. inspektorius-rentgenologas Darjušas Dekevičius.
Kaip aiškina pašnekovas, muitinės darbuotojai atlieka mechaninį darbą – suveda į sistemą reikiamą informaciją, skenuoja dokumentus, įleidžia į angarą transporto priemonę. Vairuotojas pakviečiamas į atskirą kabinetą, informuojamas apie radiacijos žalą žmogaus organizmui. Kol transporto priemonė skenuojama, vairuotojas laukia rezultatų ir negali laisvai judėti pasienio kontrolės poste iki kol pareigūnai neatliks rentgeno patikros.
„Gautus vaizdus analizuoja Muitinės kriminalinė tarnyba, duoda atsakymą apie tolimesnę mašinos veiklą – kas su ja vyks toliau. Procesas užtrunka iki 10–15 minučių. Jei rentgeno metu pastebimas įtartinas turinys, posto pareigūnai gauna pranešimą ir organizuojamas tikslinis tikrinimas, t. y. transporto priemonė vyksta į kitą angarą ir ten jau vyksta tas tikrasis tikrinimas – iškrovimai ir t.t.“ – aiškina D. Dekevičius.
Muitinės vyr. inspektoriaus teigimu, kontrabandininkai kaskart sugalvoja vis išmanesnius būdus apgauti sistemą – įmantriais būdais slepia kontrabandą. Paklaustas, kokį didžiausią kontrabandos krovinį jam pačiam pavyko sučiupti, D. Dekevičius giriasi įspūdingais skaičiais.
„Daugiausiai man teko aptikti apie 2000 dėžių krovinį, pinigais tai yra 3 milijonai eurų. Tai įvyko kovo pabaigoje“, – pasakoja jis.
Lietuvos muitinei Raigardo kelio poste rugpjūčio pabaigoje pavyko sučiupti beveik milijono pakelių nelegalių cigarečių siuntą. Sieną kirsti bandęs Baltarusijos pilietis, vykstantis vilkiku „Daf“, ankstyvą rytą muitinės pareigūnams deklaravo tranzitu į Lenkiją per Lietuvą ketinantis vežti 11,6 tonas (290 rulonų) poliesterio pluošto. Kilus įtarimams, muitinės pareigūnai nusprendė vilkiką patikrinti išsamiau. Po patikros paaiškėjo, kad rulonai su poliesteriu tebuvo sukrauti puspriekabės gale, šitaip maskuojant nelegalių rūkalų krovinį.
Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo, kad vilkiku iš viso gabentos net 1934 dėžės (967 tūkst. pakelių) cigarečių. Rasta 11 rūšių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis – „Minsk Capital QS“, „Minsk 5 Superslims“, „NZ Gold“, „NZ Black“, „Queen Menthol“, „Dove Menthol“, „Fest“ ir kt. Šios šešėlinių rūkalų siuntos vertė, priskaičiavus privalomus sumokėti mokesčius – 3,99 mln. eurų. Muitinės departamento duomenimis, pastaruoju metu tokie stambūs kontrabandos kroviniai sulaikomi vis dažniau.
