Lietuvos nesiliaujant diskusijoms dėl sportui skirtų lėšų skirstymo DELFI projektas „Sporto pinigai“ nusprendė pasižvalgyti po pažangiausias pasaulio šalis ir palyginti, kaip sporto pinigai skirstomi jose ir Lietuvoje.
Kanados gimnastas Kennethas Ikeda
© Reuters-Scanpix

Daugiausiai šia tema Lietuvoje žino Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), kuris ir skirsto liūto dalį sporto lėšų, darbuotojai. Lietuviai lankėsi Vokietijoje ir kaimyninėje Lenkijoje bei gerai išstudijavo šių šalių sistemas. Pasak KKSD generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, išsamiai išnagrinėti yra ir Australijos bei Kanados modeliai, kurie taikomi beveik visose Tautų sandraugos (anksčiau – Britų sandrauga) šalyse, įskaitant ir pačią Didžiąją Britaniją.

Kanada

Lietuvoje sporto finansavimo modelis yra gana sudėtingas. Pinigai federacijas, klubus, sportininkus pasiekia iš įvairių šaltinių, todėl net tiksliai nustatyti bendrą šalies sporto biudžetą specialistai laiko sunkiai įmanoma misija.

Mūsų šalyje, kalbant apie federacijoms skirstomus pinigus, įvardijamos trys organizacijos: KKSD, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC). Visos jos perskirsto biudžeto lėšas, jei LTOK pajamas iš loterijų taip pat laikytume valstybės pinigais (tik patekusiais ne į biudžetą, o į LTOK sąskaitą).

Daugelyje kitų šalių olimpiniai komitetai yra finansuojami tiesiai iš biudžeto. Pavyzdžiui, Kanados olimpinis komitetas iš vyriausybės per Paramos sportui programą 2013-2014 metais gavo 696 tūkst. dolerių (100 tūkst. Kanados dolerių vertė yra 70,3 tūkst. eurų, – red. past.). Tačiau tai yra tik lašas jūroje. Paties Kanados olimpinio komiteto 2014 metų veiklos ataskaitoje teigiama, kad 9 mln. dolerių buvo surinkti į Kanados olimpinį fondą, dar 2 mln. – per Olimpinės šlovės galerijos iškilmingą renginį. Sporto federacijoms iš šios sumos buvo išdalinta 2,4 mln. dolerių.

Valstybiniai pinigai Kanadoje sporto organizacijoms skirstomi per specialią Vyriausybės paramos sportui programą. Norint pretenduoti į biudžeto lėšas pirmiausia reikia gauti Kanados sporto organizacijos „Sport Canada“ pripažinimą. Deja, viešai pripažinimo kriterijai nėra skelbiami, tik nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo reikia kreiptis.

Gavus pripažinimą ir teisę pretenduoti į lėšas, visos organizacijos yra vertinamos papildomai pagal kitus kriterijus. Jie lemia į kokio dydžio lėšas organizacijos gali pretenduoti. Atlikus antrąjį vertinimo etapą organzacijoms pranešamas jų surinktų balų skaičius, nurodantis finansavimo galimybių ribas. Tuomet, atsižvelgdamos į šias ribas, organizacijos privalo parengti paraišką lėšoms gauti.

Paskutinis finansavimo sistemos etapas – atskaitomybė. Visos finansuojamos organizacijos privalo atitikti nustatytus atskaitomybės nacionalinius standartus, parengti strateginius ir veiklos planus, teikti detalias ataskaitas.

Pagal šį modelį finansuojamos ne tik atskirtų sporto šakų federacijos, bet ir multisportinės organizacijos (iš viso – 23, įskaitant olimpinį, parolimpinį komitetus, trenerių asociaciją ir pan.) bei sporto centrai ir institutai (7).

Atskirų sporto šakų organizcijos yra finansuojamos dar per 2 programas – pagalbos atletams ir renginių organizavimo. Pavyzdžiui, Kanados stalo teniso federacija 2013-2014 m. gavo 570 750 dolerių pagal sporto paramos programą, 76 040 dolerių skirta sportininkams ir 50 000 dolerių – renginių organizavimui.

Iš viso Kanadoje finansuojamos 58 sporto šakos. Tarp jų galime rasti nemažai egzotiškų žaidimų, tačiau nėra, pavyzdžiui, rankinio ar šiuolaikinės penkiakovės.

Visą Kanadoje finansuojamų sporto šakų sąrašą ir joms skiriamas sumas galima rasti čia.

Australija

Australijos olimpiečiai
Australijos olimpiečiai
© AFP/Scanpix


Beveik tokia pati sistema veikia Australijoje. Žaliajame žemyne valstybines lėšas sporto organizacijoms skirsto mūsiškio KKSD atitikmuo – Australijos sporto komisija (ASK) prie Australijos vyriausybės.

ASK taip pat turi išsamius kriterijus, kuriuos reikia atitikti norint pretenduoti į valstybinį finansavimą. Šie kriterijai pastarąjį kartą buvo išsamiai peržiūrėti ir atnaujinti 2013-ųjų rugpjūčio mėnesį.
Šiuo metu ASK yra pripažinusi 91 sporto organizaciją, tačiau finansuojamos yra tik 60. Tarp negaunančių finansavimo yra tie patys, kaip ir Kanadoje, rankinis bei šiuolaikinė penkiakovė, taip pat sportiniai šokiai, sinchroninis plaukimas, tekvondo ir beveik visos žiemos sporto šakos.

Pilnas Australijoje finansuojamų sporto organizacijų sąrašas yra čia.

Įdomu tai, kad tik ASK pripažintos organizacijos gali gauti teisę ant savo aprangų naudoti Australijos herbą.

2015-2016 metais Australijoje sporto organizacijoms ir sportininkams iš biudžeto skirta 134 mln. Australijos dolerių (100 Australijos dolerių vertė – 67 eurai, – red. past.).

Aukštojo meistriškumo vystymui federacijos gaus 100 mln., 22 mln. – dalyvavimui varžybose. 12 mln. skirti per specialią dAIS programą atrinktiems 750 sportininkų (tik per ją 355 tūkst. dolerių gavo tekvondo meistrai ir 25 tūkst. – penkiakovininkai bei jų treneriai).

Australai sporto šakas skirsto pagal jų potencialą pasiekti aukščiausių laimėjimų. Aukščiausiai kategorijai priklauso sporto šakos, nuolat atnešančios titulus elitinėse varžybose. Laipteliu žemiau yra sporto šakos, kurios iškilo pastaruoju metu (geri rezultatai praėjusiose olimpinėse ar parolimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose) ir gali tai pakartoti artimiausiose žaidynėse. Trečiąją grupę sudaro kylančios sporto šakos, laikomos perspektyviomis ilguoju laikotarpiu ir pretenduojančios į vietas geriausiųjų aštuntukuose artimiausiose žaidynėse.

Ketvirtoji grupė – sporto šakos, kurių atstovai iškovojo aukso medalius Tautų sandraugos žaidynėse, arba Australijai kultūriškai reikšmingos sporto šakos. Pavyzdžiui, banglenčių sportas.

Papildomas pjūvis atliekamas atsižvelgiant į masiškumą. Remiantis šiuo kriterijumi sporto federacijos skirstomos į kategorijas ir gali gauti joms numatytas lėšas.

Susumavus visus duomenis didžiausiu biudžeto lėšų kąsniu Australijoje gali džiaugtis plaukikai, 2015-2016 m. reikmėms gavę 11,191 mln. dolerių.

Sprendžiant dėl 2015-2016 metų biudžeto lėšų paskirstymo, A kategorijai pagal 2014 metų rezultatus buvo priskirtos sporto organizacijos, turinčios per 100 tūkst. aktyvių narių, per 100 tūkst. varžybose dalyvaujančių vaikų ir per 100 tūkst. 2013-2014 m. varžybose dalyvavusių suaugusiųjų. Tokioms organizacijoms skirta po 950 tūkst. dolerių, o aukščiausius kriterijus atitiko Australijos futbolo lyga, regbio lyga, krepšinio, kriketo, futbolo, teniso ir netbolo (krepšinio atmaina, kai kamuolys metamas į krepšį be lentos) federacijos.

B kategorijoje reikalavimai mažėja iki 50 tūkst. aktyvių narių ir 100 tūkst. vaikų arba suaugusiųjų dalyvių varžybose, o finansavimas sumenksta iki 650 tūkst. dolerių.

Žemiau reikalavimai mažėja, kol E kategorijoje lieka tik 5 tūkst. aktyvių narių (100 tūkst. dolerių), o F kategorijoje nereikia ir jų, tačiau 50 tūkst. dolerių skiriama sporto vystymui arba dalyvavimo išlaidoms padengti. Australijoje žemiausio lygmens finansuojamomis sporto šakomis yra bočia, boksas, nardymas, fechtavimasis, ledo lenktynės (vienintelė finansuojama žiemos sporto šaka), dziudo, polokrosas, studentų sportas, vandens slidžių ir vandenlenčių sportas, sunkioji atletika ir imtynės.

Susumavus visus duomenis didžiausiu biudžeto lėšų kąsniu Australijoje gali džiaugtis plaukikai, 2015-2016 m. reikmėms gavę 11,191 mln. dolerių. 9,595 mln. gavo dviratininkai (įskaitant BMX), 8,801 mln. – buriuotojai, 8,596 mln. – lengvaatlečiai, 8,119 mln. – irkluotojai, 6,765 mln. – krepšininkai, 6,501 mln. – žolės riedulininkai.

Su visomis sumomis galima susipažinti čia.

Antroje publikacijos bus informuojama, kaip sporto pinigai skirstomi Lenkijoje, Vokietijoje ir kaip į situaciją Lietuvoje žvelgia KKSD direktorius E. Urbanavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvą šmeižę rusai atsidūrė JAV prokurorų akiratyje: kas jie tokie? (439)

Virėjas-milijonierius, vertėjai-programišiai, psichologai ir šimtai išgalvotų profilių,...

Vokiečių televizija nuvažiavo pas DELFI aprašytą vergvaldį prokuratūra pradėjo tyrimą (61)

Vergiškomis darbo ir gyvenimo sąlygomis kaltinamas Vokietijos verslininkas Igoris Boreicha...

JAV skelbia, kas iš tiesų nutiko dėl susitikimo su Šiaurės Korėja (11)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as , praėjusią savaitę lankydamasis Pietų Korėjos...

Keturių vaikų mama atsidūrė baisioje padėtyje: pašalpos gauti negali, iš jos atimami vaikai (137)

Lietuvoje gyvena daugiau kaip 3 tūkst asmenų, neturinčių jokios valstybės pilietybės. Kone pusė...

Dėl kokių sveikatos sutrikimų gyvenimas atrodo lyg sulėtintas filmas? (6)

Nuo pat žmogaus gimimo iki senatvės mažytė skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą,...

Nufilmavo žadą atimantį vaizdą: nelaimė greitkelyje sukėlė tikrą pragarą (10)

Šis vaizdas primena ištrauką iš veiksmo filmo „Greiti ir įsiutę“, tačiau baisiausia, jog...

Dvidešimtmetis studentas: esu geresnis už kai kuriuos profesorius (35)

Dvidešimetis studentas Lukas Kaminskis turi kuo pasigirti. Dar mokykloje jis sukūrė mobiliąją...

Kelionė į tą pačią šalį: keturių žmonių šeima išleis daugiau nei keturi suaugę

Keliauti šeimai dažnai yra brangiau nei keliauti tik suaugusiems. Anot kelionių operatoriaus „...

Nepakenčiami bendradarbiai: ar tai, kas erzina jus, erzina ir kitus? (21)

Gerai tai ar blogai, tačiau dauguma mūsų su bendradarbiais praleidžiame daugiau laiko nei su...

„Rankų darbo“ pieno perdirbimas: kaip vyksta sūrio gamyba (8)

DELFI jau supažindino savo skaitytojus kaip veikia smulkaus ūkio pieno gavyba ir perdirbimas . Šį...