Tikisi didelių pokyčių viešuosiuose pirkimuose: tai pakeistų visuomenės ir verslo požiūrį

Ilgą laiką viešuosiuose pirkimuose sėkmingą sandorį nulemdavo mažiausia pasiūlyta kaina, tačiau laikai keičiasi. Vis daugiau kalbama apie pirkimus, kuriuose ne mažiau svarbų vaidmenį atliktų ir kiti kriterijai, susiję su socialine verslo atsakomybe ir didesne nauda visuomenei. Apie tai, kaip socialiai atsakingi pirkimai veikia praktikoje ir kuo jie būtų naudingi – pokalbis su specialistais.

Pirkimuose turėtų būti atsižvelgiama ir į socialinę naudą

Socialiniai pirkimai – kol kas nereglamentuota, tačiau diskusijas kelianti idėja, kuri turėtų patobulinti esamą viešųjų pirkimų tvarką. Nors kol kas tokie pirkimai nėra privalomi, kai kurios perkančiosios organizacijos juos jau sėkmingai vykdo savanoriškai.

Kalbant apie ilgalaikę įmonių socialinės atsakomybės praktiką, iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė įvardija, kad įprastai ji apima tris sritis – ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę atsakomybes.

„Tai reiškia, kad įmonė skiria dėmesį gerai valdysenos praktikai, skaidrumui, taip pat rūpinasi darbo poveikiu aplinkai ir visuomenei. Turėtume siekti, kad visi šie principai būtų svarbūs tiek pirkimus vykdančioms organizacijoms, tiek joms renkantis tiekėjus“, – pabrėžia I. Lapeikienė.

Ji pastebi, kad pasaulyje vis daugiau kalbama apie tvarią veiklą ir darnius principus, tad natūralu, kad šios tendencijos atkeliauja ir į viešuosius pirkimus. Visa tai atsispindi ir Lietuvoje – pavyzdžiui, neseniai valstybinėje Viešųjų pirkimų tarnyboje atsirado naujas padalinys – Darniųjų pirkimų skyrius.

„Viešųjų pirkimų tarnyba jau tampa kaip ir darniųjų pirkimų kompetencijos centru. Darnūs pirkimai reiškia, kad prekes ir paslaugas siekiama įsigyti atsižvelgiant į tai, kad būtų daromas mažiausias poveikis aplinkai ir gaunamas geriausias socialinis efektas. Darnieji pirkimai gali būti ir žalieji, ir socialiai atsakingi, tačiau manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje šie pirkimai turėtų persidengti arba vienas kitą papildyti“, – sako I. Lapeikienė.

Iki šiol dažniau tekdavo išgirsti ambicingus tikslus, kad kuo daugiau valstybės vykdomų pirkimų turi būti žalieji. Tuo tarpu socialiai atsakingų pirkimų praktika dar nėra paplitusi, todėl ir mažiau kam žinoma.

Vis dėlto, I. Lapeikienė akcentuoja, kad socialiai atsakingų pirkimų esmė yra labai paprasta – be to, jog pirkimuose būtų atsižvelgiama į mažiausią kainą ir gerą kokybę, papildomas dėmesys būtų skiriamas ir tam, kad pirkimas teiktų socialinę naudą.

„Vykdant viešojo pirkimo procesą, organizacijos turėtų įsitraukti vieną ar daugiau socialinių kriterijų. Pavyzdžiui, tam tikrų su darbo teise susijusių nuostatų užtikrinimas, įtraukties įvairovės skatinimas. Taip būtų atkreipiamas dėmesys į tiekėjo socialinės atsakomybės politiką, būtų siekis užtikrinti visą tiekimo grandinės skaidrumą. Žaliųjų pirkimų atveju norime kuo mažesnio poveikio aplinkai, o socialiai atsakingų pirkimų atveju žiūrime į visą mūsų perkamų prekių, produktų ir darbų poveikį visuomenei“, – teigia ji.

Svarbu ne tik mažiausia kaina ir mažiausios sąnaudos

Tuo metu Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro nepriklausomų ekspertų pirmininkas, advokatas Andrius Bambalas pažymi, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant lėšas. Tai, ar viešuosiuose pirkimuose yra papildomi kriterijai ir tikslai, priklauso nuo visuomenės, valstybės, perkančių organizacijų požiūrio.

„Sąmoningumas kyla iš pačių vartotojų, iš tarptautinių įsipareigojimų, valstybės. Kalbant apie žaliuosius pirkimus, yra Paryžiaus susitarimas dėl CO2 mažinimo, o kalbant apie socialinius aspektus, yra Tarptautinės darbo organizacijos nustatyti reikalavimai. Esame pakankamai išsivystę, tad valstybė gali numatyti ir reikalauti, kad viešuosiuose pirkimuose tam tikrais aspektais būtų ir papildomi kriterijai, ne tik mažiausia kaina ir mažiausios sąnaudos“, – sako A. Bambalas.

Anot jo, socialiniai pirkimai galėtų reikšti ir tai, kad būtų sutinkama mokėti ir kažkiek daugiau, jei tai leistų pasiekti tam tikrų socialinių tikslų ar padėtų sumažinti neigiamą socialinį poveikį.

„Paslaugų pirkimas iš socialinių įmonių – tai vienas iš instrumentų, kai valstybė nusprendžia per viešuosius pirkimus siekti socialinių tikslų, nes pažeidžiamoms asmenų grupėms sunkiau integruotis į darbo rinką. Dar vienas tradicinis pavyzdys – neįgaliųjų įdarbinimas, nes daug kas nenori jų įdarbinti, tai sudėtingiau. Gali būti ir papildomi kriterijai, susiję su lyčių lygybe, vienodu darbo užmokesčiu, mažumų įdarbinimu, diskriminacijos prevencija“, – galimus tikslus vardija jis.

Advokatas priduria, kad socialinių pirkimų vykdymas savaime įmonės nedaro atsakingesne. „Įmonė gali vykdyti pirkimą siekdama socialinių tikslų, pavyzdžiui, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų įdarbinti, bet pačioje perkančioje organizacijoje gali būti daug problemų. Vien tai, kad perki prekes, paslaugas ar darbus, nedaro tavęs atsakingu“, – sako A. Bambalas.

Viena iš naudų – didesnė tiekėjų motyvacija

„VĮ Lietuvos oro uostai“ Ekonominės analizės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Indrė Kunigėlytė įsitikinusi, kad socialiniai pirkimai padėtų organizacijoms pasiekti socialinio atsakingumo tikslų.

„Ne tik pirkimo procese, bet ir įmonės strategijoje turėtų būti integruoti tokie tikslai. Turi būti numatyta, kad per savo pirkimo praktikas mes sieksime tam tikrų papildomų naudų – ne tik panaudoti biudžeto lėšas, ne tik įsigyti kažkokį produktą ar paslaugą pigiausiai, bet ir siekiant papildomų naudų. Tai svarbu įmonėms ir apskritai įgyvendinant įmonių strategijas“, – sako I. Kunigėlytė.

Kalbant apie socialinių pirkimų naudą įmonėms, viena iš didžiausių, I. Kunigėlytės manymu, yra papildoma motyvacija – socialiniuose pirkimuose įmonės jaustųsi atsakingesnės ir labiau suinteresuotos prisidėti prie teigiamo pokyčio.

„Viena iš didesnių naudų – tiekėjų motyvacijos klausimas. Tiekėjai, kurie ateina į pirkimą pasiruošę pasiūlyti daugiau negu pigiausią produktą labai prastomis sąlygomis, yra daug labiau motyvuoti, jie daug labiau nori prisidėti ir jaučiasi daug atsakingesni vykdant sutartis. Be to, tokių sutarčių vykdymas paprastai yra sėkmingesnis – įvairių situacijų pasitaiko, bet praktikoje tiekėjų nusiteikimas, noras prisidėti ir siekti tam tikrų tikslų su perkančiąja organizacija atneša papildomą naudą, kuri išsiskiria iš kitų pirkimų“, – teigia I. Kunigėlytė.