„Galima stebėtis, bet dažnai gaisrai įsiplieskia dėl paradoksalaus gyventojų elgesio, kai, pavyzdžiui, norint greičiau įkurti ugnį, į pakurą įpilama degaus skysčio arba ilgesniam laikui be priežiūros paliekamos besikūrenančios krosnys ar židiniai... Gaisrus neretai sukelia ir be priežiūros palikti įjungti elektros prietaisai. Jų pavojus dažnai kyla ir dėl neišvalytų dūmtraukių ar senos elektros instaliacijos, kurios sutvarkymą gyventojai dažnai atidėlioja vėlesniam laikui“, – rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime.
„Keliasdešimt eurų už ramybę“, – taip gyventojų turto draudimą vadina „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Bendrosios žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Jis tvirtina, kad visų nelaimių – o ypač gaisrų – atveju, butų ir namų šeimininkai dėkoja tai akimirkai, kai kelyje pasitaikius draudimo konsultantui, jie nusprendė apsidrausti savo namus, butus ir sodybas: „Nelaimės atveju, draudikas tampa ta pagalba, kuri atlygina patirtus nuostolius, nes tada jau taip pakanka rūpesčių“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.
Didesnė rizika – retai lankomos sodybos ir mediniai namai
Gaisrai dažniausiai kyla dėl neatsargios žmogaus veiklos. G. Norkus sakė, kad viena pagrindinių namuose kylančių gaisrų priežasčių – neatsargus elgesys su ugnimi, antroji pagal svarbą – netvarkinga ir neprižiūrima elektros sistema.
Padidintos rizikos objektais draudikai laiko medinius namus ar retai lankomas sodybas. „Neretai išvykdami iš savaitgaliais lankomų savo sodybų, gyventojai palieka dar besikūrenančias pakuras. O tai dažnai tampa viena gaisro priežasčių. Kartais gaisrus sukelia ir į sodybas įsilaužusių benamių neatsargus elgesys“, – pasakojo G. Norkus ir pridūrė, kad ir mūriniams pastatams gaisras pridaro didelių nuostolių: dažnai subyra konstrukcijos ir deformuojamos namo sienos. Kai kuriais atvejais tenka perstatyti namą nuo pamatų.
Draudimo bendrovės atlygina ir smulkesnes gaisro padarytas žalas. G. Norkus papasakojo istoriją, kaip namuose užsidegus puodui, aprūko ir degėsių kvapo įgavo vienos senolės namai: „Tokiais atvejais mes taip pat atlyginame žalą: turime partnerius, kurie, jei tik tai yra įmanoma, išvalo vietą ir pasistengia panaikinti degėsių kvapą. Deja, moteris įsileisti svetimų žmonių į namus nenorėjo, nes bijojo, kad valytojai sugadins jos daiktus. Po keleto įtikinėjimo dienų, namo savininkė įsileido valymo įmonės darbuotojus, o pasibaigus valymo darbams moteris džiaugdamasi dėkojo, kad namuose ne tik buvo nuvalytos aprūkusios sienos, bet ir panaikintas degėsių kvapas“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovas.
Šiemet gaisrų penktadaliu daugiau
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet gaisrų per pirmus du vasaros mėnesius įvyko beveik 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Praėjusių metų birželį – liepą kilo 1559 gaisrai, tais pačiais šių metų mėnesiais – 1861, tačiau šiemet gaisruose žuvusių žmonių mažiau. Praėjusiais metais žuvo 15 žmonių, šiemet – vienu mažiau.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria, kad svarbiausia prasidėjus gaisrui nepanikuoti ir kuo skubiau apie gaisrą įspėti kitus būsto gyventojus. Jei ugnis išplitusi, verta skubiai išeiti ir išvesti iš pastato kitus gyventojus, kuriems reikalinga pagalba.
Departamento atstovai pataria nepulti gelbėti daiktų, nes tada kyla grėsmė užtrokšti dūmuose. Išeinant iš kambario, kuriame kilo gaisras, patariama uždaryti duris, kad gaisras plistų lėčiau. Privalu kuo greičiau skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
