Psichologė Eglė Masalskienė teigė, kad emocijos iš tiesų gali paveikti vairuotojo elgesį prie vairo, tačiau to galima ir išvengti, jei prie vairo sėdintis žmogus elgsis sąmoningai ir gebės emocijas atpažinti bei suvaldyti.
Atpažinkite emocijas
E. Masalskienė aiškino, kad dažniausiai, paskatinti emocijų, nesvarbu ar tai būtų itin gera emocija dėl prasidėjusių atostogų, ar itin bloga dėl prastai praėjusios dienos, žmonės ima elgtis impulsyviau, mažiau galvoja apie pasekmes, o svarbiausia didesnį dėmesį koncentruoja į mintis, o ne eismą ir vairavimą.
Psichologė tikino, kad tokia vairuotojo būsena iš tiesų gali turėti įtakos prastesnei jo reakcijai, dėl ko tam pačiam žmogui paveiktam emocijų gali prireikti daugiau laiko pastebint kliūtį kelyje ar pasirenkant bei priimant sprendimus. Tiesa, specialistė tikino, kad tokios įtakos emocijos gali ir neturėti, tačiau dėl to žmogus nuolat turėtų atkreipti dėmesį į savo būseną ir elgesį.
„Žmonės turi būti sąmoningi ir gebėti pajusti, atpažinti ir įsisąmoninti savo emocijas, mintis ir impulsus anksčiau nei jie paskatino vienokį ar kitokį elgesį. Antras etapas būtų sąmoningai nuspręsti, kaip elgtis: ar taip, kaip skatina impulsas, ar geriau nuo tokių veiksmų susilaikyti“, – aiškino psichologė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos veikia pakankamai panašiai, mat ir vienu, ir kitu atveju vairuotojas gali visiškai nekreipti dėmesio į viršijamą greitį. Tiesa, skirtumų taip pat yra, mat neigiamų emocijų paveiktas žmogus veiksmus atlieka agresyviau, dažniau nesilaiko saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Teigiamos emocijos taip pat gali turėti neigiamos įtakos, mat tokiais atvejais vairuotojai mažiau koncentruojasi į pagrindinį savo darbą, o daugiau pasineria į apmąstymus apie įvykusį įvykį.
Didėja tolerancija paties pažeidimams
E. Masalskienė atkreipė dėmesį, kad vairuojant viskas vyksta itin greitai, todėl per sekundės dalį situacija gali visiškai pasikeisti. Ji aiškino, kad kai kuriais atvejais žmogui gali būti sunku greitai įsisąmoninti savo emocijas, todėl vedamas impulso žmogus gali labai greitai bandyti atsirevanšuoti tam, kuris prieš jį staigiau pastabdė, užlindo ar atliko kitą nelauktą manevrą.
Paskatinti tokių impulsų ir emocijų vairuotojai dažniau ima nepaisyti Kelių eismo taisyklių, didinti ir net viršyti leistiną greitį. Paveikti emocijų žmonės neįvertina rizikos, o dėl to rečiau susimąsto apie galimas pasekmes.
„Kelyje viskas vyksta greičiau, todėl žmonės dažniau reaguoja impulsyviai ir instinktyviai, visai kaip gyvūnai. Vis dėlto reikėtų ugdyti įprotį nuolat savęs paklausti, kaip jaučiuosi, kokias emocijas man sukelia vienokia ar kitokia situacija, kaip paveiktas tokių emocijų elgiuosi? Įvertinęs savo būseną vairuotojas galės priimti reikiamus sprendimus, supras, kad turi būti atidesnis nei įprastai, nes šiuo metu yra paveiktas emocijų, o dėl to jo impulsyvūs veiksmai gali sukelti pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems“, – aiškino E. Masalskienė.
Pirmiausia – saugumas
Psichologė teigė, kad supratęs, jog jį trikdo emocijos, ar fizinis nuovargis, vairuotojas turėtų dar labiau susikaupti ir visą savo dėmesį sukoncentruoti tik į eismą, savo ir kitų saugumą bei neleisti, kad emocijos paskatintų priimti neapgalvotus ar net kvailus sprendimus dėl kurių pasekmės gali būti itin liūdnos.
Vis dėlto pastebėjus, kad suvaldyti emocijų nepavyksta, psichologė ragino sustoti leistinoje vietoje ir bent trumpam atsitraukti nuo vairavimo, pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir kelionę tęsti bent truputį nusiraminus.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
