Tiek vairuotojas turės atriekti, nes pasirodė, kad automobilis – ne jo, todėl pareigūnai jo konfiskuoti negalėjo, o nusižengimą, vairuodamas tą pačią mašiną, pakartojo. Ar šis atvejis formuos naują teismų praktiką, ar tokia byla – tik reta išimtis? Kodėl girtų vairuotojų nestabdo nei augančios baudos, nei automobilių konfiskavimas, apie tai LNK žinių tarnybos žurnalistas kalbėjosi su advokatu ir Vilniaus universiteto teisės fakulteto dėstytoju Arnu Paliukėnu.
Advokatas teigė, kad nepaisant to, jog šiuo atveju daugelį stebina įvardyta suma, tokia praktika yra nuosekli.
„Baudžiamosiose bylose bausmė yra atskiras institutas, baudžiamojo poveikio priemonė yra atskiras institutas. Jeigu kalbame apie bausmę, nes žinau, kad kasacinis skundas buvo parašytas Aukščiausiajam teismui tuo pagrindu, kad tai yra dvigubas baudimas. Tačiau tai nėra apie bausmę, tai yra apie baudžiamojo poveikio priemonę. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas – kaip baudžiamojo poveikio priemonė – ir transporto priemonės konfiskavimas“, – aiškino advokatas.
A. Paliukėnas taip pat atkreipė dėmesį, kad transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas, jei pažeidimą padaręs asmuo nėra savininkas. Anot jo, tokia praktika netaikytina, nes tai padarytų didžiulės žalos ir darbdaviams, ir kitiems asmenims. Anot jo, teisiškai nėra priimtina praktika, kad automobilis galėtų būti konfiskuojamas nepaisant to, kas yra jo savininkas.
„Imkim transporto bendrovę, imkim vilkikus ir įsivaizduokime kiek šimtų tūkstančių darbdavys yra sumokėjęs savais pinigais ar lizingu už tuos vilkikus. Tai ar tokiu atveju konfiskavimas būtų sąžiningas, kai vilkikas kainuoja kokius 600–700 tūkstančių? Todėl tam, kad neišvengtų atsakomybės, yra verčiama į piniginę vertę ir konfiskuojama vertė. Tarp kitko, šioje byloje, teko ją perskaityti, pirmos instancijos teismo spendimas buvo konfiskuoti tik dalį vertės. Tad teismai taip irgi gali daryti. Čia gali turėti įtakos žmogaus turtinė padėtis“ – sakė A. Paliukėnas.
Paklaustas, ar tokie atvejai dažni, kai konfiskuojamas ne automobilis, o jo vertė pinigine išraiška, advokatas neneigė, kad tokių atvejų pasitaiko. Vis dėlto, jis išskyrė, kad konkrečiu minimu atveju buvo įvykdytos dvi veikos, o dėl to buvo paskirta ir bausmė – 90 parų arešto, ir baudžiamojo poveikio priemonė – vairuotojo pažymėjimo atėmimas ir konfiskavimas tam tikros piniginės vertės lygios transporto priemonės vertei.
„Visuomenei susidaro įspūdis, kad einame Suomijos pavyzdžiu, kai atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skiriama pagal pajamas, o ne pagal fiksuotus baudų dydžius. Tačiau taip nėra, tai yra baudžiamojo poveikio priemonė, kaip konfiskavimas“, – pabrėžė A. Paliukėnas.
Anot advokato, kitų šalių kontekste Lietuva atrodo labai griežta neblaivių vairuotojų atžvilgiu, tačiau ar dėl to pavyksta pasiekti tikslų, jis teigia, turintis abejonių.
„Pagal griežtumą ir ne vien tik piniginių baudų jei nėra viršijama 1,5 promilės, kai dar nepradedama baudžiamoji byla. Vien tai jau yra griežta, bet dar mes aplink tai esame apsiraizgę visokiais griežtumais. Pas mus degalinėse negalima pirkti alkoholio, nors tai nestabdo, o Lenkijoje ir Latvijoje turime, kad viskas laisva. Mes ribojame alkoholio pardavimo valandas, nes kažką saistome, bet to nėra pas lenkus ir latvius. Mes labai daug ką draudžiame ir bandome bausti, bet aš matau vienintelę problemą – mūsų politikai darydami kažkokius ilgalaikius susitarimus, dėl užsienio politikos, dėl švietimo, kartais, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, sutaria dėl ilgalaikio susitarimo, kad besikeičiant valdančiajai daugumai vis tiek būtų nuoseklumas ir tęstinumas. Manau, kad saugaus eismo prasme reikėtų kažkada tai padaryti ir kad nereikėtų jiems stebinti rinkėjų, nes tas stebinimas į vieną ar į kitą pusę, mano nuomone, niekur neveda. Pasižiūrėkite ar tikrai mažėja, ar tikrai politikai neblefuoja sakydami, kad mažėja, ar tikrai pateikia realią statistiką. Netikiu“, – sakė A. Paliukėnas.
Visą LNK žinių tarnybos interviu galite peržiūrėti žemiau:
