aA
Didelė dalis vairuotojų mano, kad jiems puikiai „sekasi“ vienu metu vairuoti, kalbėti telefonu, naršyti internete ar siųsti žinutes. Pareigūnai gi sako, kad tai tolygu mokėjimui vairuoti užrištomis akimis. Vairuotojai žino, kad žinučių rašymas ar kalbėjimas telefonu vairuojant yra labai pavojingas, tačiau vis tiek tai daro. Daugumai vis dar atrodo, kad tai pavojinga visiems kitiems, išskyrus juos pačius. Kelių eismo nelaimių analitikai įsitikinę, kad kalbėti telefonu, valdant automobilį, yra ne tik labai pavojinga, tai yra viena neatsakingiausių veiklų, kurias vairuotojas gali atlikti vairuodamas.
Telefonas automobilyje
© Gamintojo nuotr.

Kalbėjimas telefonu mažina koncentraciją ir sulėtina reakciją

Šiais metais (iki lapkričio 17 d. įskaitytinai) Lietuvos policijos pareigūnai išaiškino net 28 895 atvejus, kai vairuotojai vairuodami naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos.

Kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant yra labai pavojingas, nes mūsų smegenys fiziškai nepajėgios absoliučiai viso savo dėmesio skirti daugiau nei vienai užduočiai. Tai reiškia, kad vairuodami, naršydami internete ar kalbėdami telefonu, savo dėmesį suskirstome mažiausiai į dvi veiklas. Jei vairuodami, kalbėdami telefonu dar ir junginėjame radiją ar važiuojame nauju keliu navigacinės sistemos pagalba, toliau skirstome savo dėmesį į dar daugiau užsiėmimų, todėl vis sunkiau sutelkti dėmesį į vairavimą.

Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad mobiliuoju telefonu automobilyje besinaudojantys vairuotojai, lyginant su tais, kurie to nedaro, vidutiniškai 24 proc. dažniau keičia atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir 19 proc. lėčiau įsibėgėja iki pastovaus važiavimo greičio po stabdymo.

Be to, vairuotojai į situacijas, kuriose būtina staigiai stabdyti, reaguoja apie 9 proc. lėčiau. Jų stabdymo kelias pailgėja apytiksliai 25 metrais.

Nepastebi svarbių ženklų kelyje

Kalbantis telefonu vairuotojas, žiūrėdamas į kelią, nesutelkia dėmesio į vairavimą, taip nepamatydamas visų pavojų arba pastebėdamas juos per vėlai. Vairavimo instruktoriai sako iškart pastebintys, kurie vairuotojai „dirba“ papildomus darbus – automobilis juda nelygia trajektorija, kinta jo greitis, pamirštami įjungti posūkiai, stoviniuojama prie šviesoforų reguliuojamų sankryžų, nepastebimi akivaizdūs kelio ženklai, eismo signalai, kitų eismo dalyvių veiksmai, pažeidžiant taisykles persirikiuojama į kitą eismo juostą, daromi kiti nepamatuoti sprendimai.

Kelių policijos pareigūnai įspėja, kad jeigu kelyje prireikia reaguoti staigiai, o vairuotojas savo dėmesį dalijasi su pašnekovu kitame laido gale, labai tikėtina, kad nepavyks išvengti eismo nelaimės. Važiuodamas vos 40 km/h greičiu, esant dėmesio trikdžiams, kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai, vairuotojas dar nuvažiuoja 11 metrų ir tik tuomet sureaguoja. Tie metrai gali būti pražūtingi.

Netiki, kad eismo nelaimė gali nutikti būtent jiems

Daugumai žmonių akivaizdu, kad žinučių siuntinėjimas, naršymas internete ir tuo pačiu vairavimas gali būti mirtina vairuotojo klaida. Kodėl tuomet keliuose matome tiek daug vairuojančių ir besinaudojančių mobiliaisiais telefonais vairuotojų?

Kelių policijos pareigūnai pastebi, kad transporto priemonių vairuotojai iki galo nesuvokia naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis keliamos grėsmės arba galvoja, kad ji kils ne jam. Tokie vairuotojai kelia ypatingai didelį pavojų eismo saugumui, nes išsiblaškęs vairuotojas praranda budrumą ir sąmoningumą. Atitraukiant akis nuo kelio, nuimant rankas nuo vairo, sutelkiant savo mintis ir dėmesį į pokalbį mobiliuoju telefonu ar žinučių rašymą, tikimybė sukelti eismo įvykį per kurį žūtų ar būtų sužaloti žmonės, didėja.

Saugiai vairuoti galima tik tuo atveju, jei vairavimas yra vienintelė vairuotojo užduotis. Bet kokia kita veikla vairuojant, yra potencialus blaškymasis, padidinantis riziką sukelti eismo įvykį.

Faktai, kuriuos reikia žinoti

Vairuotoją labiausiai blaško žinučių rašymas bei naršymas internete. Kai kurie statistiniai duomenys apie žinučių siuntimą vairavimo metu yra šokiruojantys:

*Vidutinis laikas, kurį vairuotojas praleidžia rašydamas teksto pranešimą, yra 5 sekundės. Jei važiuojate 55 km / val. greičiu ir penkias sekundes žiūrite žemyn į tekstą, jau nuvažiavote atstumą, lygų visam futbolo aikštės ilgiui. Pasak „Journal of Adolescent Health“, maksimalus laikas, kurį vairuotojas gali saugiai nukreipti nuo kelio, yra tik dvi sekundės.

* Vairuotojai, kuriuos blaško žinutės, 8 kartus dažniau patenka į eismo įvykį nei nesiblaškantys vairuotojai.

Kada telefonu galima naudotis

Eisme dalyvaujantys vairuotojai dažniausiai telefonu naudojasi ar naršo internete stovėdami spūstyse, klaidingai manydami, kad jų automobiliuose įdiegta „Start Stop“ sistema, kuri, sustojus automobiliui, išjungia variklį, pateisina jų veiksmus ir leidžia naudotis telefonu. Policija įspėja, kad laikinas automobilio stabtelėjimas spūsties metu, net ir išjungus variklį, nesuteikia teisės teisėtai naudotis telefonu.

Vairuotojas, prieš naudodamasis telefonu turi sustoti, išjungti variklį. Automobilį vairuotojas turi pastatyti taip, kad netrukdytų kitų eismo dalyvių eismui.

Draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

#nežvairuok
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Top naujienos

Putino ir Lukašenkos susitikimas: panašu, jog derėtasi itin svarbiais klausimais (7)

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Sočyje susitikęs Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos...

Raimondo vėžys niekaip nepasidavė gydymui: kai atrodė, kad visos galimybės išsemtos, sužibo nauja viltis

45-erių metų kinologas iš Plungės rajono Raimondas Aponkus prieš keliolika metų ties raktikauliu...

Alma Adamkienė pateko į ligoninę, įtariama COVID-19 infekcija (2)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė vėl pateko į ligoninę.

Vytautas Landsbergis – ligoninėje

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis –...

Parengė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Mokslas ar mistika: iš šio ežero pasemti vandens neįmanoma, o jo atsigėrusius ištinka mirtis

Mūsų planetoje gausu paslaptingų ir mistiškų vietų, ežerai – ne išimtis. Paslaptingi ežerai...

Jurga Grigienė

Padavėjai atskleidė kavinių triukus ir paslaptis: kokių patiekalų geriau neužsisakinėti ir kaip suprasti, kad jus mausto (2)

Ne paslaptis, kad kylant kainoms dažnas mūsų apsilankymus kavinėse ir restoranuose retiname. O jei...

Spalio mėnesį pradėsime drėgnais orais

Penktadienio dieną orus šalyje lems žemesnio slėgio laukas, tačiau diena numatoma nebloga, vyraus...

14 lengvų rudens aprangos derinių, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį: paruoštukas kasdienai

Ruduo jau atėjo, todėl manome, kad vertėtų atkreipti jūsų dėmesį į šiuos aprangos derinius....

Po „Žalgirio“ pergalės Maksvytis pagerbė Prienų krepšinio puoselėtoją: gaila, kad jo nebėra su mumis

Kauno „Žalgirio“ komandos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis po ketvirtadienio vakarą LKL...