Saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant vis dar išlieka itin aktualia problema. Lūkuriuodami spūstyse ar net lėkdami greitkeliu vairuotojai nevengia ne tik atsiliepti į skambučius, tačiau ir rašyti žinutes, naršyti internete ar filmuoti vaizdo įrašus bei juos talpinti į socialinius tinklus.
Nusižengia tūkstančiai
Nesuprasdami pašalinės veiklos vairuojant keliamų pavojų, vairuotojai vis dar teisinasi, kad tai – „nekalta“ veikla, dėl kurios niekas nenukenčia. Vis dėlto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad eismo įvykių, kurių priežastimi tampa pašalinė veikla prie vairo, keliuose netrūksta. Policijos atstovai teigė, kad tokių eismo nelaimių metu miestų gatvėse dažniausiai nukenčia automobiliai, tačiau esant didesniam greičiui sužalojimų neišvengia ir žmonės.
„Toks vairuotojų elgesys yra netinkamas ir teigiamos įtakos eismo saugumui neturi. Vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę, turintis asmuo, tikėtina, moka Kelių eismo taisykles. Viename šių taisyklių punkte, būtent 20-ajame, aiškiai reglamentuota, kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“, – svarbią taisyklę priminė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė.
Pareigūnė informavo, kad vien per šių metų pirmą pusmetį išaiškinta 14119 atvejų, kai vairuotojai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos. 2019 metais per visus metus buvo išaiškinti 19 394 tokie atvejai, 2018 metais – 20 028 atvejai, 2017 metai – 18 375.
Akimirka gali būti lemtinga
Vairavimo instruktorė Eidvilė Pakėnaitė teigė, kad vairuotojai turėtų įsisąmoninti, jog vairavimas ir naudojimasis mobiliuoju yra nesuderinami, mat net ir mažiausia dėmesio stoka vairuojant gali baigtis itin skaudžiomis pasekmėmis.
„Manau, kad vienu metu neįmanoma 100 proc. dėmesio koncentruoti į du dalykus. Besinaudodami išmaniuoju, vairuotojai didesnę dėmesio dalį skiria naršymui ar žinutės rašymui visiškai nesikoncentruodami į tai, kas vyksta aplinkui. Tokiais atvejais vairuojant net ir viena akimirka ar viena sekundė gali būti lemtinga“, – aiškino mokytoja.
Saugaus eismo ekspertė tikino, kad vairuotojas net ir kelioms sekundėms atitraukdamas žvilgsnį nuo kelio gali nebegebėti laiku sureaguoti į netikėtai į kelią išėjusį pėsčiąjį, ar atsiradusią kliūtį, todėl labai svarbu, kad sekamas būtų eismas gatvėje, o ne žinutės telefone. Vairavimo instruktorė teigė, kad ne ką mažiau svarbu ir tai, jog vairuotojai daugiau dėmesio skirtų savo saugumui, o ne įvaizdžio formavimui.
„Labai gaila, kad kai kurie žinomi žmonės socialiniuose tinkluose rodo itin blogą pavyzdį bei vairuodami akivaizdžiai nevengia naudotis išmaniuoju. Juos sekantys žmonės turėtų suprasti, kad naudojimasis telefonu vairuojant nėra sektinas pavyzdys, o priešingai – galimų pavojų neįvertinimas“, – dėstė E. Pakėnaitė.
Instruktorė pabrėžė, kad sėdėdami prie vairo, net ir lūkuriuodami spūstyse, vairuotojai neturėtų ieškoti kuo galėtų užsiimti, kad nebūtų nuobodu ar laikas praeitų greičiau, mat net ir stovint gali prireikti itin staigios reakcijos išvengiant kito vairuotojo klaidos ar praleidžiant specialiųjų tarnybų automobilius.
Daro viską, tik nevairuoja
D. Žilinskė įvardijo, kad sėdėdami prie vairo vairuotojai nevengia ne tik naudotis išmaniuoju, tačiau užsiimti ir kita veikla.
„Tai būtų rūkymas, kavos (arbatos, vandens) gėrimas, užkandžiavimas, garsios muzikos klausymasis, radijo imtuvo garso reguliavimas, GPS nustatymas, kalbėjimasis su keleiviais, gražinimasis (blakstienų, lūpų dažymas), per didelis dėmesys nereikšmingiems dalykams (pvz., informacijos reklamos stenduose skaitymas, statybos darbai, vykstantys prie kelio) ir pan. Tokie veiksmai trukdo susikoncentruoti ir stebėti eismo aplinką ir gerokai apsunkina tikrąją vairuotojo pareigą – saugų transporto priemonės vairavimą“, – pabrėžė pareigūnė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
