Beveik du dešimtmečius dirbantis Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresnysis specialistas Aurimas Račkauskas sako, kad daugelis prie vairo elgiasi atsakingai, o kelyje būna mandagūs. Pasak pareigūno, labai maža dalis lietuvių nusižengimus daro specialiai, o daugeliui už nusižengimą skiriama bausmė – ne tokia svarbi, kaip patiriama gėda.
– Kaip įvertintumėte Lietuvos vairuotojų savimonę, atsakingumą bei baimę būti nubaustiems?
– Kelių policijoje tarnauju jau 18 metų, per šiuos metus vairuotojų savimonė pasikeitė kartais. Didžioji dalis vairuotojų praleisti vienas kitą kelyje jau laiko savitarpio supratimo gestu, vieni kitiems padėkoja. Prieš kelis dešimtmečius to tikrai nebuvo. O nuo tokių paprastų dalykų ir formuojasi savimonė, vienas kito supratimas.
Pastebiu, kad Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus dažniau daro vairuotojai, skubantys darbo reikalais ar priversti kitų aplinkybių, gyvenimo ritmo, ne iš piktų kėslų, specialiai bandantys pažeisti KET. Taip pat pastebiu, kad vis dažniau vairuotojų baimė būti nubaustam yra mažesnė nei gėdos jausmas, jog padarė pažeidimą. Dažnas vairuotojas sustabdžius ir paaiškinus kokius pažeidimus padarė, atsiprašo, paaiškina kodėl taip nutiko ir teigia, kad paskirtą baudą sumokės kuo skubiau. Tai taip pat parodo visuomenės savimonės pokyčius į gerąją pusę.
– Kaip keitėsi vairuotojų elgesys prie vairo per jūsų darbo metus?
– Kiekvienais metais vairuotojai tampa vis drausmingesni, geranoriškesni vienas kitam. Aišku, tam daug įtakos turi šiuolaikinės pažeidimų fiksavimo sistemos, policijos naudojama įranga, taip pat – kiekvienas eismo dalyvis šiais laikais su savimi turi registratorių ar telefoną su kamerą, todėl grubūs pažeidimai gali būti užfiksuoti bet kur ir bet kada. Tai skatina vairuotojus būti drausmingais.
– Prieš dešimtmetį sumažinti greitį ar vairuoti atsargiau priversdavo tik pamatytas pareigūnų automobilis, kokia situacija dabar?
– Gyvenimo ritmas dažnai vairuotojus skatina skubėti, viršyti leistiną važiavimo greitį ar nepaisyti kelio ženklų. Daugeliu atvejų tokios galimybės yra ribojamos sektorinių ar kilnojamų greičio matuoklių, nežymėtų policijos tarnybinių automobilių su modernia pažeidimų fiksavimo įranga. Vairuotojai žino, kad bet kur ir bet kada gali būti užfiksuoti darantys pažeidimus, manau, tai skatina vairuoti atsakingai. Pagarba vienas kitam kelyje, mano manymu, yra jau pasikeitusios į gerąją pusę visuomenės požymis.
– Kaip dažnai tenka susidurti su nusižengusiais vairuotojais, kurie to nepripažįsta, priešinasi ir elgiasi įžūliai?
– Kaip per kelis dešimtmečius matome pasikeitusią visuomenę, taip pat matome ir pasikeitusią policiją. Dažniausiai bendraujant su pažeidimus padariusiais vairuotojais, pažeidimo įforminimas baigiasi ne tik protokolo įteikimu, bet ir gražios dienos, saugaus kelio palinkėjimu vienas kitam ir išsiskiriama su šypsena.
Žinoma pasitaiko viską neigiančių, nesutinkančių su pažeidimo faktu vairuotojų, tačiau visuose policijos tarnybiniuose automobiliuose yra įrengta vaizdo ir garso fiksavimo įranga, visuomet yra galimybė peržiūrėti vaizdo įrašą ir paneigti vairuotojo versiją.
– Kaip (ar) vairuotojus veikia socialinės reklamos, pavyzdžiui, vaizdai su per langą išlekiančiu vaiku, avarijomis – ar sumažėja nelaimių kelyje?
– Sąmoningas vairuotojas, manau, ir be socialinių reklamų supranta KET nesilaikymo, neatsargumo kelyje pasekmes. Žinoma, kiekviena reklama turi kažkokį poveikį. Tų, kurie sėda prie vairo neblaivūs, piktybiškai pažeidžia KET, vairuoja chuliganiškai, rodydami savo „išskirtinumą“ prieš kitus eismo dalyvius, reklamomis nesuvaldysime. Tokiu atveju policija turi atlikti savo darbą.
– Kaip (ar) vairuotojų įpročius keičia veikiančios bei imituojamos kelių vaizdo kameros?
– Savaime suprantama, jog bet kuri įranga vairuotojus verčia būti drausmingesniais, juk niekas nenori būti užfiksuotas darantis pažeidimą ir gauti baudą.
– Nemažai avarijų nutinka dėl neatsakingų jaunuolių: nuverstos autobusų stotelės, kaktomūšos priešpriešinėse juostose, kokios priemonės padeda sudrausminti naujus, labai drąsius vairuotojus?
– Taip, jauni vairuotojai, yra atskira problema. Didelę įtaką skaudžioms nelaimėms, kuriose dalyvavo jauni vairuotojai, turi noras būti populiariems socialiniuose tinkluose, dažnas kvailystes kelyje daro filmuodamas savo keliones bei tokius filmukus dėdamas į socialinius tinklus, siekdamas populiarumo, vedamas noro pasirodyti prieš draugus ir panašiai. Tiek dėl greičio viršijimo, tiek dėl chuliganiško ar pavojingo vairavimo pradedantiesiems vairuotojams yra numatytos griežtesnės nuobaudos nei, pavyzdžiui, dvejų metų stažą turintiems vairuotojams.
Dažnas jaunasis kelių chuliganas prarandą teisę vairuoti vieneriems metams ar daugiau, o tai reiškia, kad praėjus teisės vairuoti atėmimo terminui, teks „Regitroje“ iš naujo laikyti visus egzaminus, o sėkmingai išlaikius – vėl dvejus metus būti pradedančiuoju vairuotoju. Tarnybos metu yra tekę sutikti jaunų vairuotojų, kurie trečią kartą bando tapti „tikrais vairuotojais“, tai yra 6 metus vis padaro grubius KET pažeidimus ir po teisės vairuoti atėmimo termino pradeda savo vairuotojo istoriją iš naujo.
– Iš policijos suvestinių atrodo, kad vasara išauga mirtinų avarijų skaičius, kodėl taip nutinka, o gal visi metų laikai turi savų pavojų kelyje?
– Visi metų laikai turi savo pavojų kelyje. Pavasarį, pašvietus saulei, dažnas vairuotojas linkęs truputį greičiau važiuoti, tačiau neįvertina eismo sąlygų. Dėl šlapios, purvinos ar vietomis apšalusios kelio dangos neretai nesuvaldo automobilio ir patenka į eismo įvykį. Vasara didelę įtaką turi padidinti važiavimo greičiai, taip pat esant geram orui žmonės poilsiauja, linksminasi, todėl fiksuojama daugiau neblaivių vairuotojų. Lapkričio mėnesį dažnai būna apsiniaukę, greičiau sutemsta – padidėja automobilių susidūrimų su pėsčiaisiais.
