Važiavimas automobiliu

„Tikriausiai ne man vienam dalyvaujant eisme tenka pamatyti automobiliuose striksinčius ar ant galinės sėdynės šokinėjančius vaikus. Tai akivaizdžiai rodo kai kurių tėvų atsakomybės trūkumą, nesusimąstymą, kad autoįvykio metu ar tiesiog staigiau stabdant transporto priemonę tai gali baigtis labai liūdnai“, – sako Artūras Pakėnas.

Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia, kad automobilyje vežami mažamečiai privalo sėdėti specialiai jiems skirtose kėdutėse. Tačiau saugos vairavimo instruktorius pastebi: vaikai turi ne tik sėdėti specialiose kėdutėse, bet ir būti tinkamai prisegti saugos diržais.

„0 grupės kėdutės yra pritaikytos naujagimiams ir kūdikiams, sveriantiems iki 10 kg, automobilyje jos tvirtinamos išilgai ant galinės sėdynės. 0+ grupės kėdutės taip pat skirtos patiems mažiausiems, tačiau atlaiko iki 13 kg svorį. Jas automobilyje reikėtų montuoti nugara į priekį – taip pasodintas kūdikis bus atsisukęs ne važiavimo kryptimi, o priešinga. Labai svarbu kėdutės montavimo vietoje išjungti oro pagalves, nes eismo įvykio atveju išsiskleidusios pagalvės gali sužaloti mažylį, – pasakoja pašnekovas. – I grupės kėdutės yra skirtos jau savarankiškai galintiems sėdėti vaikams, kurių svoris nuo 9 iki 18 kg.. Jose vaikas turėtų būti segamas penkių taškų saugos diržais arba specialiu saugos staliuku. Šios grupės kėdutės tvirtinamos automobilio diržais arba naudojant standžią fiksavimo sistemą. II grupės saugos kėdutės pritaikytos vaikams nuo 15 iki 25 kg, nesiekiantiems maksimalaus 135 cm ūgio. Jos taip pat turi būti papildomai tvirtinamos saugos diržais. III grupės kėdutės skirtos vaikams nuo 22 ir daugiau kilogramų.“

Kelionė dviračiais

Vairavimo instruktorius atkreipia dėmesį ir į vaikų saugumą vežant juos dviračiais, mat šios transporto priemonės įprastai neturi jokių specialiai vaikų saugumui skirtų apsaugų.

„Dėl šios priežasties vaikų saugumu turi pasirūpinti patys suaugusieji. Viena iš saugumo priemonių – šalmas, kurį vaikas turėtų dėvėti tiek važiuodamas dviračiu kartu su tėvais specialiai jam skirtoje kėdutėje, tiek savarankiškai. Vietoje specialios kėdutės, tvirtinamos prie dviračio rėmo, galima rinktis prikabinamą vežimėlį. Kėdutė ar vežimėlis turėtų būti stabilūs, tinkamai pritvirtinti ir patogūs vaikui, todėl juos rinktis reikėtų ne tik pagal mažylio amžių ar svorį, bet ir atsižvelgiant į tai, ar juose vaikas jausis komfortabiliai“, – sako vairavimo instruktorius.

Nereikėtų pamiršti, kad dviračiams pritaikytos kėdutės ar vežimėliai visiško saugumo negarantuoja, todėl tėveliai turėtų imtis ir papildomų priemonių mažylio saugumui užtikrinti.

„Jei su vaiku važiuoja tik vienas suaugusysis, rekomenduojama kėdutę tvirtinti dviračio priekyje, kad mažasis būtų visuomet matomas. Jei į pasivažinėjimą leidžiasi abu tėvai, tuomet kėdutę ar vežimėlį galima montuoti ir gale. Tokiu būdu iš paskos važiuojantis vienas iš tėvų gali stebėti ir saugoti vaiką“, – pataria A. Pakėnas.

Atsakingesnis požiūris į vaikų saugumą

Nors patarimų ir priemonių, padedančių užtikrinti vaikų saugumą, netrūksta, pasak vairavimo instruktoriaus, daromų klaidų vis dar apstu.

„Neretai tenka matyti atsainų požiūrį į vaikų saugumą keliuose, pavyzdžiui, ant dviračių rėmo ar daiktams skirtos kėbulo dalies sodinamus vaikus. Dažnas atvejis ir elektriniais paspirtukais vežami vaikai, juos tiesiog pasistatant priešais save, – pasakoja A. Pakėnas. – Visai neseniai teko matyti ir visoms saugumo taisyklėms prieštaraujantį daiktą – paspirtuką su papildomomis rankenomis vaikams. Tėvai turėtų suprasti, kad tai – labai nesaugu, nes paspirtukas yra vienvietė priemonė, tikrai nepritaikyta vaikų vežimui.“

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.