Kas ji – „juodoji dėmė“? Tai toks 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Pastaruosius 6 metus „juodųjų dėmių“ skaičius Lietuvos keliuose nuolat mažėja. 2006 m. buvo nustatytos 267 „juodosios dėmės“, 2007 m. – 247, 2008 m. – 225, 2009 m. – 178, 2010 m. – 135, 2011 m. – 87. Šiemet jų likę 58.
Iki šiol daugiausia „juodųjų dėmių“ yra likę kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože tarp Šilutės ir Klaipėdos, kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože tarp Kauno ir Jonavos bei magistralėje „Via Baltica“. Tikimasi, dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų ir diegiamų eismo saugos priemonių ši situacija jau artimiausiais metais turėtų gerėti.
Atsižvelgiant į tai, daug dėmesio skiriama automagistralės „Via Baltica“ saugai gerinti. Inžinerinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti saugų automobilių įvažiavimą iš šalutinių kelių, papildomomis inžinerinėmis priemonėmis (dažniausiai sankryžų, įvažiavimų į degalinių teritorijas zonose) atskiriami priešpriešiniai eismo srautai. 2012–2013 m. bus vykdoma apie 13 km ilgio „Via Baltica“ ruožo ties Pasvaliu rekonstrukcija, kurios metu planuojami sankryžų rekonstrukcijos bei dviejų lygių pėsčiųjų perėjų įrengimo darbai. Trasoje yra 5 individualios sankryžos, kurios suprojektuotos pagal saugaus eismo reikalavimus: pėstiesiems važiuojamoje dalyje įrengiami saugūs praėjimai, numatomas šių vietų apšvietimas. Ruože bus įrengta 12 autobusų sustojimo aikštelių, pastatyti 2 autopavilijonai. Sankryžų ir autobusų sustojimo aikštelių zonose bus įreng iami, rekonstruojami seni pėsčiųjų ir dviračių takai (bendras rekonstruojamų ir įrengiamų pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis sudarys 2,5 km).
Kelyje Šilutė–Klaipėda šiemet planuojama rekonstruoti dvi pavojingas sankryžas esančias Vilkyškių miestelyje, diegti kitas eismo saugos priemones šiame kelyje esančių miestelių teritorijose bei jų prieigose. Ateityje saugesnį ir patogesnį eismą padės užtikrinti šiemet pradedamas tiesti Priekulės aplinkkelis.
Pernai rekonstravus avaringiausią apie 8 km ilgio ruožą kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis, pagerėjo eismo sąlygos tarp Kauno ir Jonavos. Čia rekonstruota kelio danga, įrengtos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės. Sankryžose su keliais, vedančiais į Išorų, Zatyšių ir Stašėnų gyvenvietes, įrengtas šviesoforinis eismo reguliavimas, sankryžų matomumui pagerinti įrengtas apšvietimas. Dėl šių patobulinimų pastebimas „juodųjų dėmių“ nykimas šioje kelio atkarpose.
2012 m. bus pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas“, kurio metu bus rekonstruota 19 sankryžų ir nutiesti 5 pėsčiųjų ir dviračių takai, kurių bendras ilgis sudarys 9 km.
2012 m. bus įrenginėjamos dvi požeminės pėsčiųjų perėjos valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda prie Lazdėnų ir Karčiupio gyvenviečių, kurios pagerins vietinių gyventojų eismo sąlygas.
2012–2013 m. laikotarpiu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose numatoma rekonstruoti 32 pavojingas sankryžas, nutiesti 13 pėsčiųjų ir dviračių takų ruožų. Avaringuose kelių ruožuose, kur artimiausiu metu nėra galimybės atlikti esminių rekonstrukcijos darbų arba tai ilgai užtruktų, bus diegiamos greito poveikio eismo saugos priemonės: greitį mažinančios priemonės, greičio švieslentės, saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, kelio ženklai. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus bei „juodojoje dėmėje“ įvykusių avarijų priežastis ir pobūdį, kelio aplinką.
Eismo saugumo situaciją galima pagerinti kryptingai ir nuosekliai vykdant inžinerinę veiklą, kai keliuose diegiamos priemonės yra tinkamai parinktos, ištirtas šių priemonių poveikis saugiam eismui. Tik tokiu atveju, jei kelyje vyrauja subalansuota inžinerinė kelio visuma, tenkinanti kiekvieno keliu besinaudojančio eismo dalyvio poreikius, jei kelio elementai diktuoja eismo dalyviui tinkamo, apgalvoto ir nuosaikaus elgesio pasirinkimą, skatina pastarąjį elgtis atsakingai, galima tikėtis teigiamų pokyčių saugaus eismo srityje. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prioritetas – kokybiškos ir saugios paslaugos vartotojui suteikimas, todėl didžiausias dėmesys skiriamas ne tik kokybiškų kelio parametrų išlaikymui, bet maksimaliai saugių sąlygų sudarymui, panaudojant inžinerines saugos priemones.
Inžinerinės eismo saugumo priemonės yra priskiriamos vienai iš transporto sistemos sąveikos (eismo dalyviai, automobilis, kelias, aplinka) dalių, turinčių svarbią reikšmę eismo saugumo situacijai. Jos rengiamos pavojinguose kelių ruožuose bei gatvėse, siekiant sumažinti automobilių greitį iki tokio, kuris užtikrina priimtiną saugumą. Įvairiose valstybėse atlikta eismo įvykių analizė parodė, kad inžinerinės eismo saugumo priemonės turi ženklią įtaką automobilių greičių, eismo dalyvių elgsenos pokyčiams, kas sąlygoja eismo įvykių sumažėjimą. Įvertinus šiuos aspektus inžinerinių eismo saugumo priemonių diegimas yra labai svarbus.
Tačiau, LAKD vykdydama saugaus eismo gerinimo politiką neapsiriboja vien vietų, kuriose jau įvyko eismo įvykiai inžineriniu tobulinimu. Būtina suprasti, kad kiekvienas eismo įvykyje žuvęs asmuo valstybei kainuoja daugiau kaip 1,7 mln. Lt, tuo pačiu patiriama ilgalaikė moralinė žala, suluošinami žmonių likimai, valstybė praranda darbingo amžiaus piliečius, kiekvieno žmogaus netektis paliečia labai platų visuomenės ratą, patiriama asmeninė tragedija šeimoje. Atsižvelgiant į tai, direkcijos veikla sudaro kompleksinį priemonių, visose saugaus eismo užtikrinimo srityse vykdymą: vykdoma plataus masto švietėjiška veikla, rengiamasi įdiegti eismo įvykių prevencijos taikymą.
Pastarąjį tyrimo ir eismo organizavimo priemonių diegimo metodą jau taiko kelios pažangiausios Vakarų Europos valstybės, kuriose per pastaruosius metus eismo saugumo situacija gerėjo, todėl iškilo būtinybė vykdyti ne tik vietų, kuriose įvyko eismo įvykiai inžinerinį tobulinimą, bet ir eismo įvykių prevenciją. Tai labai svarbus žingsnis pirmyn, kadangi šis modelis leis užbėgti skaudžių eismo įvykių atsiradimui už akių ir padėtų dar labiau pagerinti saugaus eismo sąlygas Lietuvos keliuose.
Kaip bebūtų gaila, vien Kelių direkcijos pastangomis, nepasitelkiant kitų institucijų pagalbos, pačių žmonių geranoriško požiūrio, pasiekti gerų rezultatų labai sunku: Lietuvoje vis dar didelę dalį eismo įvykių sukelia asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, taip pat asmenys, atsainiai žiūrintys į automobilių techninę būklę, kai važiuojama blogos būklės padangomis, techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, chuliganiškai vairuojant, piktybiškai viršijant greitį ir pan. Didelė problema išlieka pėsčiųjų atsainus elgesys tamsiu paros metu, kai vengiama nešioti atšvaitus ar naudotis kitomis asmeninėmis saugos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo ir švietėjišką veiklą, skatinančią atsakingą eismo dalyvių elgesį keliuose: vykdomi projektai bendruomenėse, taip pat projektai, apimantys visos Lietuvos parapijas, kurių metu žmonės skatinami atsakingo elgesio keliuose, supažindinami su saugaus vairavimo principais, skatinami naudoti asmenines apsaugos priemones, skatinami skleisti saugaus elgesio keliuose pagrindus jiems artimoje visuomeninėje veikloje ir aplinkoje.
Kadangi „juodųjų dėmių“ kasmet mažėja, ir prognozuojama, kad maždaug 2016–2017 metais gali likti mažiau negu 10, nuo 2012 metų liepos mėnesio LAKD pradės įgyvendinti naują eismo įvykių prognozavimo modelį. Šis modelis pradėtas rengti 2011-aisiais drauge su Suomijos VTT (Suomijos Transporto mokslinių tyrimų centru) ir bus baigtas 2012-ųjų birželį. Liepos mėnesį bus pradėti vykdyti pilotiniai projektai, – ir Lietuvoje, ir Suomijoje.
Toks bendradarbiavimas realiai padės Lietuvai pasiekti Skandinavijai artimo saugaus eismo organizavimo ir išsaugoti daugiau žmonių gyvybių mūsų keliuose. Tik dirbant visiems drauge, - kelininkams, saugaus eismo specialistams, žiniasklaidai, visuomeninėms organizacijoms, galima pasiekti gerų rezultatų.
