Prisiminiau savo vaikystę ir tėvų žodžius: “Nevaikščiok per gatvę viena”, “Jei eisi per gatvę, sustok, pažiūrėk į dešinę, į kairę”, “Vaikščiok tik per pėščiųjų perėją” ir tt.. Bet paklauskite manęs, ar aš klausiau? Aišku, kad NE. Būdami vaikai lakstydavome skersai ir išilgai per gatvę į parduotuvę, kai norėjosi skanių šaltų ledų, saldainių, čipsų ar kitų skanėstų…
Pradinėje mokykloje, turėjau nuostabią auklėtoją, kuri, mums vaikams, liepė išsilaikyti dviračio teises, tam kad galėtumėme juo važinėtis. Taip taip, Jūs gerai perskaitėte – dviračio teises! Tuomet ir prasidėjo pirmos žinios bei supratimas, apie saugų eismą: kaip elgtis gatvėje, kelyje, ką reiškia kelio ženklai, kam jie reikalingi, kodėl turime būti atidūs ir dėmesingi, kodėl turime vieni kitus gerbti bei saugoti…
Mes, visi klasiokai, taip nuoširdžiai mokėmės bilietus, važiavome į kelių eismo mokyklą, laikyti dviračio teisių, lauke stebėdavome, kaip elgiasi kiti vairuotojai, kokias daro klaidas bei nusižengimus… Tuomet ir prasidėjo savęs saugojimas kelyje! Būdami maži vaikai, vieni kitus sudrausmindavome, jei kažkas nusižengdavo taisyklėms… taip pat baigėme save teisinti “jei jis taip padarė, tai ir aš taip darysiu”…
Aš, manau, jog žmonių gebėjimas bei supratimas kaip reikia elgtis kelyje turi būti ugdomas nuo mažų dienų. Tikrai nepakanka vien tėvų žodžių: „Būk atidus“, „Būk atsargus“ ir pan. Mano manymu, turėtų vykti kuo daugiau įvairių akcijų su tikrais pavyzdžiais:
- Kaip automobilis atrodo po avarijos, kur jame sedėjo žmonės, ir kas jiems atsitiko... ir kodėl?
- Filmuota video medžiaga, su įvairiomis situacijomis, ko negalima daryti kelyje (eiti gatve ne per perėję, tamsiu paros metu eiti be atšvaitų ir pan.);
- Taip pat, kuo daugiau turėtų būti kalbama ne tik apie automobilių avarijas, bet taip pat dviratininkų, motociklininių, pėščiųjų elgiasį kelyje;
- Kuo daugiau akcijų turėtų būti rengiama vaikams, juk nuo jų supratimo apie saugų eismą ir priklausys mūsų visų kultūra kelyje.
Taip, esu mačiusi panašių akcijų, bet pagrindinis jų minusas yra jog jos vyksta, nes tiesiog turi vykti.. Mažame Lietuvos miestelyje, pati dalyvavau saugos eismo akcijoje - išbandžiau, ką reiškia staigiai sustabdomas automobilis, kuris buvo pasiekęs apie 30 km/h greitį. Išlipus iš jo ilgai drebėjo rankos ir spengė galvoje... jausmas tikrai ne koks..
O, ką tuo metu darė vaikai? Jie stovėjo žiūrėjo ir juokėsi.
Kita dalis vaikų buriavosi eilėje prie automobilio, kuris buvo specialiai vartomas, kad atrodytų kaip per tikrą avariją...
Ir ką Jūs manote? Vaikams automobilio apsivertimas atrodė labai smagi atrakcija, sūpynės...
Va čia, manau ir yra visos esminės klaidos, kad kažkas daroma, bet ne taip kaip reikia... Pareigūnai, turėtų paaiškinti vaikams, kad tai pavojinga , rizikinga, ir kad tai yra ne sūpynės, o labai svarbūs bei pavojingi dalykai, kurie jų gyvenimą gali pakeisti negrįžtamai...
Pirma, pradėkime laikytis saugaus eismo, patys nuo savęs! O tada produktyviai mokykime bei dirbkime su vaikais!
DELFI skaitytoja Miglė
Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:
- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;
- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;
- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.
Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugus eismas").
Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:
1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.
2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.
3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.
Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą
