aA
Saugumo ir bankų ekspertai ragina poilsiautojus būti budriems ir saugoti savo sąskaitų numerius, prisijungimo prie interneto banko kodus bei slaptažodžius. Atostogų metu žmonės atsipalaiduoja ir pamiršta atsargumo priemones.
© Shutterstock nuotr.

Nors finansinės įstaigos nuolat atnaujina duomenų apsaugos sistemas, bandymų slapta pasisavinti asmeninius duomenis, kortelių klonavimų ar slaptažodžių pasisavinimų nemažėja. 2011 metų „Norton Cybercrime“ apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais visame pasaulyje dėl interneto apgavysčių nukentėjo maždaug 431 mln. žmonių.

„Suaugusieji neretai nukenčia dėl to, kad savo interneto banko duomenimis pasidalina su savo vaikais, kurie tampa dažnu elektroninių nusikaltėlių taikiniu. Tam, kad iš vaiko nebūtų išvilioti interneto banko duomenys, programinė įranga tėvams leidžia nustatyti apribojimus, kurie neleis vaikams naršyti nepatikimose interneto svetainėse ar atlikti pavojingas finansines operacijas“, – sakė „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golodas.

Banko duomenys gali būti pasisavinti, įdiegus neoriginalią programinę įrangą

Interneto banko duomenys gali būti pasisavinami ir be vartotojų žinios, kai kompiuteryje įdiegiama neoriginali programinė įranga. Tokių programų apsaugos sistemos neretai veikia ne visu pajėgumu, o jų gamintojams atveriama galimybė kopijuoti interneto banko prisijungimus ir slaptažodžius. Juk nemaža dalis neoriginalių operacinės sistemos kopijų jau prieš jas įdiegiant kompiuteriuose būna „praturtintos“ virusais ar šnipinėjimo programomis. Kenkėjiškos programėlės būna „įsiūtos“ dar prieš operacinės sistemos instaliavimą, todėl įprastinės antivirusinės programos dažnai jų neranda ir vartotojai klaidingai mano esą saugūs.

Jei kompiuteryje veikia nelicencijuota antivirusinė programa, kompiuteris tampa mažiau atsparus vis labiau populiarėjančioms šnipinėjimo programoms bei „trojos arkliams“. Šių elektroninių kenkėjų pagrindinis tikslas – įsiminti klaviatūros paspaudimus, kai renkami elektroninės bankininkystės prisijungimai ar kiti slaptažodžiai, ir juos perduoti nepageidaujamiems asmenimis.

Viena didžiausių kenkėjiškų programų grupė yra „Win32/Bancos“, o vienas populiariausių kenkėjų yra „Zeus banking“ programa dar žinoma WSNPOEM, NTOS, PRG vardais. Šios programos beveik visų paslaugų vartotojo vardus, slaptažodžius ir elektroniniu paštu siunčia interneto nusikaltėliams.

„Naudodami neoriginalias programas vartotojai rizikuoja kur kas didesnėmis pinigų sumomis, nei kainuoja programos licencija. Pagrindinei apsaugai užtikrinti internete yra ir nemokamų programų, kurios užtikrins apsaugą nuo programišių atakų“, – sakė A. Golod.

Nerekomenduojama pirkti internetu kompiuteriais, skirtais viešam naudojimui

Norint apsaugoti savo banko duomenis nevertėtų apmokėti sąskaitų ar pirkti internetu su kompiuteriais, kurie yra pritaikyti viešam naudojimui ar prijungti prie viešo bevielio interneto. Jei bevieliu internetu naudojamasi namuose, jį būtina apsaugoti slaptažodžiu. Slaptažodžiai turėtų turėti bent 14 simbolių, tarp kurių mažosios ir didžiosios raidės, skaičiai ir skyrybos ženklai.

Naršant saugiausia naudotis savo nuorodomis ar mėgstamomis žymėmis, o norint panaršyti naujose svetainėse rekomenduojama savarankiškai įvesti svetainės adresą. Taip pat nereikėtų tikėti nekasdieniškai gerais pasiūlymais ar žinutėmis apie iš niekur laimėtą loteriją. Paspaudus tokias nuorodas dažniausiai vartotojai yra nukreipiami į suklastotas svetaines, kuriose vartotojai prašomi įvesti asmens duomenis ar net savo interneto banko prisijungimus.

Kelionėse patariama atidžiau elgtis su banko kortelėmis

Saulius Abraškevičius
Saulius Abraškevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Keliaujantiems į užsienį tautiečiams „Swedbank” specialistai primena būti budriems – naudojantis kortelių skaitytuvais ir bankomatais, atidžiau vesti saugos kodus, saugotis, kad jų nepamatytų svetimi asmenys. Imant grynuosius pinigus iš bankomatų žmonių ypač lankomose erdvėse patariama pridengti ranka klaviatūrą, kai vedamas PIN kodas.

Ne mažiau svarbu laikyti kortelę saugioje vietoje – ne piniginėje, o vidinėje kišenėje. Taip pat svarbu nelaikyti visko – grynųjų pinigų, kortelių, asmens dokumentų – vienoje vietoje. Apsipirkinėjant toliau nuo miesto centro esančiose parduotuvėse verta stebėti pardavėjus ir, jei kyla įtarimas, mokėti grynaisiais pinigais, nes pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai nukopijuoja kortelės duomenis. Remiantis statistika, daugiausiai tokio pobūdžio nusikaltimų įvyksta Azijos šalyse bei JAV.

„Keliaujant patariame saugoti ne tik interneto banko, bet ir kitus asmeninius duomenis. Nepatariame svetimiems žmonėms atskleisti savo telefono numerio, elektroninio pašto adreso, asmens kodo ir panašios informacijos. Neretai turistai dalyvauja loterijose ir akcijose, drąsiai dalija asmeninius duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti nusikalstamai veiklai. Būna atvejų, kai po kelionių žmonės gauna elektronines žinutes, raginančias tęsti dalyvavimą konkursuose, pervedus mažą pinigų sumą. Vėliau, neva jūsų patogumui, sukčiai siūlo prisijungti prie interneto banko per specialias elektronines paskyras ir taip išduoti savo duomenis“, – teigia „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1469)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (486)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (25)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (32)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (26)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (207)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (29)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...