Lietuvoje kiekvienais metais pasitaiko po kelis atvejus, kai prie bankomatų randami pritvirtinti neteisėti duomenų nuskaitymo įrenginiai. Pavyzdžiui, 2010 ir 2011 metais užfiksuota po 5 atvejus tokius atvejus, o šiemet nuo bankomatų nuimti 2 duomenys vagiantys įrenginiai, rodo Lietuvos kriminalinės policijos biuro statistika.
Suklastotos bankų kortelės
© Kauno VPK

„Policija turi įtarimų, kad atvejų (kai prie bankomatų pritvirtinamos duomenų vogimo įrenginiai - DELFI) gali būti ir daugiau. Bankų kortelių duomenų nuskaitymo atvejų daugiausia buvo vykdoma 2006-2009 metais. Nuskaitymo įrenginiai buvo identifikuoti labai greitai, padedant bankų klientams ir darbuotojams“, - sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.

Pasak jo, pagrindinė priemonė, siekiant apsaugoti savo bankų kortelių duomenis, yra viena ranka pridengti renkamą slaptažodį, o pastebėjus, kad ant bankomato yra sumontuotas įtartinas įrenginys nedelsiant apie tai pranešti bankui arba policijai.

Taip pat patariama neatsiskaitinėti kortelėmis nepatikimose ir nežinomose internetinėse parduotuvėse, neperduoti prisijungimo kodų, banko kortelės svetimam asmeniui net ir prekybos vietose, nes daugelyje jų yra sudarytos galimybės savarankiškai įdėti kortelę į terminalą.

Pavogti duomenys – suklastotoms kortelėms gaminti

Pavogti bankinių kortelių duomenys gali būti panaudoti suklastotoms kortelėms gaminti, kad sukčiai galėtų pasinaudoti svetimoje sąskaitoje esančiais pinigais.

„Daugiausiai klastojamos yra užsienio bankų kortelės, kadangi asmenų sąskaitose yra didesnės pinigų sumos, o ir pačių banko kortelių duomenų vogimas yra dažnesnis užsienio valstybėse. Klastojant banko kortelę yra klastojami magnetiniame take įrašyti duomenys. Pats banko kortelės apipavidalinimas yra klastojamas tik tuo atveju, jeigu atsiskaityti nusikaltėliai mėgintų parduotuvėse“, - pasakoja R. Matonis.

Policijos duomenimis, suklastotos kortelės dažniausiai naudojamos bankomatuose, siekiant išgryninti pinigus, prekybos centruose, kur parduodamos plataus vartojimo prekės, juvelyriniai dirbiniai, elektronikos prekės, o pastaruoju metu padaugėjo sukčiavimų degalinėse ir viešbučiuose.

Ramūnas Matonis
Ramūnas Matonis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Asmenys, kurie naudoja netikras mokėjimo priemones, dažnai naudojasi ir suklastotais asmens dokumentais, kadangi prekybos vietose perkant prekes už tam tikrą sumą reikalaujama pateikti asmens dokumentą. Taip pat tokios nusikalstamos veikos turi organizuotumo aspektą. Jos dažniausiai vykdomos tarptautiniu mastu. Vienoje šalyje gaminama įranga duomenų vagystėms, kitur duomenys vagiami, trečiur tuštinamos sąskaitos. Dažnai tai vykdo skirtingų valstybių organizuotos grupuotės, turinčios glaudžius tarpusavio ryšius“, - dėsto R. Matonis.

Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, pastaraisiais metais pinigų vagysčių iš bankų sąskaitų pasinaudojus banko kortelėmis mąstai nuosekliai mažėjo, nes nuo 2011 metų sausio visoje Europos Sąjungoje (ES) atsiskaitymai gali būti atliekami tik per lustinę banko kortelės sistemą, o pavogti duomenis iš lustų – sudėtingiau.

„Bet ES valstybių kortelių duomenys, esantys magnetiniame takelyje, labai paklausi prekė JAV, kur lustinė sistema neveikia. Darytina prielaida, kad ateityje gali populiarėti banko kortelių duomenų vogimas ir perdavimas JAV veikiančioms organizuotoms grupuotėms. Taip pat, po įsiteisėjusio nurodymo dėl atsiskaitymų per lustinę sistemą Europos šalyse paplito JAV bankų kortelių su magnetinėmis juostelėmis duomenų panaudojimas nusikalstamais tikslais“, - sako R. Matonis.

2010 m. Lietuvoje prekybos vietose buvo 87 kartus panaudotos suklastotos užsienio bankų kortelės, o bankomatuose – 15 kartų. Pernai suklastotų kortelių panaudojimas prekybos vietose išaugo daugiau nei du kartus – iki 182 atvejų, tačiau bankomatuose jų panaudojimo atvejų nenustatyta. Šiemet suklastotomis kortelėmis buvo naudotasi tik prekybos vietose – kol kas 11 kartų.

„Šiuo metu masiškai plinta nusikalstamos veikos pasinaudojant elektronine bankininkyste, kai yra išviliojami ar kitaip išgaunami prisijungimo duomenys, paimami greitieji kreditai, o pinigai pasisavinami pervedant juos į trečiųjų asmenų sąskaitas, kurias valdo sukčiai“, - įspėja Policijos departamento atstovas ir ragina budriai saugoti bankininkystės duomenis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pagalbos viešai paprašyti išdrįso pirmą kartą: trūksta tiek nedaug, kad gyvenimas pasikeistų (73)

Nataša niekada nesvajojo apie didelę šeimą, tačiau šiuo metu mama ją šaukia net septyni vaikai.

„Coca-Cola“ Europai pristatė naują gėrimą, tačiau Lietuvoje gėrimo sudėtis bus kitokia (105)

Šią savaitę Ciuriche, Šveicarijoje bendrovė „ The Coca-Cola Company “ pristatė naują...

Mia iškrito iš atrankų į „Euroviziją“ (333)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (90)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Į prekybos centrą „Mandarinas“ sulėkė gausybė pareigūnų (40)

Šeštadienio vakarą Vilniuje esančiame prekybos centre „ Mandarinas “ įsikūrusioje...

Orai: teks prisiminti, ką reiškia tikras šaltis (2)

Ateinančios naktys bus itin žvarbios, kitos savaitės pradžioje gali atšalti ir iki 16 laipsnių...

Kad nevaikiški žaisliukai gerai tarnautų (11)

Jūsų mėgstamas sekso žaisliukas ką tik padėjo jums pabuvoti devintame danguje – o kas toliau?...

Geriausi visų laikų maisto ruošimo patarimai: mažos gudrybės padės išsaugoti ir ryškias produktų spalvas (4)

Ar norėtumėte savo virtuvėje jaustis tikru profesionalu, laisvai žongliruoti įvairiausiais...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (185)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Studentės svajones sutrypė realybė: dar tikiuosi, kad neteks krautis lagaminų (170)

Medikams nusprendus netylėti ir mitingu siekti atkreipti valdančiųjų dėmesį į problemas,...