Vietos veiklos grupių parengtoms strategijoms parama skiriama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra – LEADER“.
Įvertino žymių žmonių iniciatyvas
„Praėjusio laikotarpio mūsų strategija, kuri remiama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „LEADER programa“ biudžeto, buvo orientuota į darbo vietų ir įmonių kūrimą, verslumą. O 2023-2027 m. Žemės ūkio ministerija pritaikė kitą principą – kiekviena VVG galėjo apsispręsti, kas tai teritorijai yra svarbiausio, ką norima akcentuoti“, – pastebėjo VVG ,,Švenčionių partnerystė“ VPS administravimo vadovas Gytis Šalna.
Švenčioniškių subrandinta strategijos tema – geriausias vietos išteklių panaudojimas rekreaciniam turizmui vystyti Švenčionių rajone. Tokia kryptis išryškėjo po vietos gyventojų apklausų, tikslinių grupių analizių, apsilankymo kiekvienoje seniūnijoje, taip pat buvo atlikta ir internetinė apklausa.
Žmonės akcentavo poreikį plėsti turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, aktyviam sportui, sveikatinimo procedūroms reikalingos infrastruktūros kūrimą ir gerinimą. Pabrėžta būtinybė stiprinti viešąsias paslaugas, gerinti susisiekimą.
Švenčionių rajone gausu miškų ir ežerų, kurie pritraukia nemažai turistų ir poilsiautojų į šį kraštą. Tad šią stiprybę siūlyta dar labiau išnaudoti. Apklausiami gyventojai taip pat pageidavo palankesnių sąlygų pradėti ne žemės ūkio verslus, kuriems dėmesio ir paramos nestigo ir iš 2014–2020 m. KPP.
„Viską įvertinus išryškėjo, kad mūsų strategija krypsta į turizmo vystymą. Be to, mes įvertinome ir traukos centrais jau tapusių žymių žmonių iniciatyvas, taip pat autentiškų nišinių verslų įdirbį“, – aiškino G. Šalna.
Kviečia vilniečius dirbti nuotoliu
,,Švenčionių partnerystės“ VPS administravimo vadovas minėjo apie žinomos etnologės Eglės Plioplienės iniciatyvas atgaivinti gatvinius kaimus, Tomo Jonušo Grybų dvarą, kur vyksta festivaliai ir kiti įdomūs renginiai, apie kuriuos labiau žino turistai iš Vokietijos nei vietos gyventojai.
Atskiro pasakojimo verta įvairialypė bendruomenės „Miško uostas“ veikla Švenčionėliuose, prasidėjusi dar 2017-aisiais keletui jaunų kūrybingų žmonių iš didmiesčių persikėlus į mažą miestelį.
„Jie yra įsikūrę Švenčionėlių geležinkelio stotyje, kuri iš apleisto mūrinio raudono pastato virto labai įdomia vieta, kur galima ne tik palaukti traukinio, skaniai pavalgyti, bet ir pasižvalgyti po parodas. Antrame aukšte įkurta kūrybinė erdvė, ten nuomojamos patalpos atvykstantiems miestiečiams, čia įkurta erdvė dirbti nuotoliu. Vilniečiai skatinami nemokėti už brangias patalpas sostinėje, o ryte atvažiuoti traukiniu į Švenčionėlius dirbti atsitraukus nuo miesto šurmulio, pabūti gamtos apsuptyje ir vakare pargrįžti namo“, – pasakojo pašnekovas.
„Miško uosto“ veikla plečiasi, atsirado kavinukė, vaikų darželio grupė ir kt.
„Taigi, mūsų krašte gali kurtis nuotoliniai verslai, virtualios parduotuvės, sandėliai ir t.t., kartu įsitraukiant į edukacinį, sveikatinimo ir kitokį turizmą“, – teigė G. Šalna.
Jis užsiminė, kad rengiant strategiją buvo susitikta ir su Švenčionių rajono jaunimu. Jų šio krašto vizija gali pasirodyti gana netikėta. „Jaunimas norėtų matyti miestelius ir kaimus nepasikeitusius ir didelių permainų nepaliestus, tiesiog švarius ir tvarkingus. Tiesa, jie patys čia gyventi neplanuoja“, – pastebėjo ,,Švenčionių partnerystės“ VPS administravimo vadovas.
Gaivins etnografinius kaimus
Švenčionių r. VVG strategijai įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,46 mln. eurų. Joje išskirtos 4 pagrindinės priemonės. Pirmoji – paslaugų vietos gyventojams ir turistams įvairinimas – skirta verslo projektams remti. Numatyta įgyvendinti 3 tokius projektus. Norima tvariai naudojant vietos išteklius įvairinti paslaugas vietos gyventojams ir turistams.
Kita priemonė – rekreacinių erdvių ir turistinio potencialo vystymo skatinimassiekiant kaimo vietovių gyvybingumo, kuriai suplanuota daugiausia lėšų. Bus skatinamas
rekreacinių erdvių ir turistinio potencialo vystymasis, siekiama kaimo vietoviųgyvybingumo, sudaromos palankesnės sąlygos turizmo ir kitų vietos paslaugų ir produktųpasiūlai didinti, derinant vietos išteklius, apjungiant vietos gyventojus, kaimo verslus,ūkininkus ir kt., pasitelkiant skaitmeninius ir kitus pažangius sprendimus. Pagal šią priemonę turėtų būti finansuoti 4 projektai.
Daug dėmesio bus skiriama etninės kultūros ir gamtos paveldo pristatymui ir populiarinimui turizmo rinkoje. Planuojama parengti 8 tokius projektus.
„Pas mus yra etnografinių gatvinių kaimų, kurie baigia išmirti, vilniečiai ar kiti miestiečiai perka ir tvarko sodybas, nori juos gaivinti. Girdime, kad kai kurie kaimai norėtų atkurti senąjį akmeninį grindinį – „bruką“, iš vytelių supinti tvoras, pasidaryti langines. Tuose kaimuose galėtų kurtis teatrai, vykti edukacijos, tai pritrauktų turistų“, – aiškino ,,Švenčionių partnerystės“ VPS administravimo vadovas.
Bus skatinamas ir bendruomeninis verslas, vietos bendruomenių sumanumas. „Norime, kad atsirastų bendruomenių verslų, kurie padėtų kaimo bendruomenėms sustiprėti ir užsidirbti lėšų savo poreikiams. Galima būtų, pavyzdžiui, gaminti vaistažolių arbatas, spausti obuolių sultis ar gaminti obuolių sūrius. Juolab kad tam yra galimybes – įgyvendinant strategiją pagal 2014–2020 m. KPP, buvo pastatyti keli bendruomenių namai. Dabar skatinsime, kad jie nebūtų tušti“, – sakė G. Šalna.
