Funkcinis pienas jau parduotuvių lentynose
Alergiškiems vartotojams skirtas pienas kovo pabaigoje pasiekė Lietuvos parduotuvių lentynas. Idėja pasiūlyti vartotojams tokį pieną gimė UAB „Žemaitijos pienas“. Šiam pienui gaminti būtinos karvės, turinčios specialų A2A2 genų derinį, o paveldėti A2A2 geną nėra paprasta – jis nėra dominuojantis, todėl tam reikia ilgo ir kruopštaus veislininkystės proceso, kuris ūkiuose pradėtas nuo 2016 metų.
Kokia specialaus A2A2 genų derinio nauda - šių karvių piene nėra specifinio A1 baltymo, todėl pienas yra tinkamas netoleruojantiems laktozės. Šis pienas gaunamas tik iš atrinktų karvių, turinčių vien tik A2/A2 genų derinį ir duodančių pieną, kuriame yra tik A2 pieno baltymas.
„Kiek žinau, pieno perdirbėjai lankėsi parodose, domėjosi tokio pieno gamyba, stebėjo, kad jis turi didelę paklausą rinkose. Tad ėmė domėtis gyvuliais, turinčiais šį geną. Ūkininkai ir bendrovės pradėjo auginti A2A2 genų derinį turinčias karves ir veisimo būdu išgryninti reikiamą genų derinį. Dabar per parą yra pagaminama keliolika tonų pieno be A1 baltymo“, – sako žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
Pasak V. Abukausko, rinka diktuoja naują nišą, kuria gali pasinaudoti ir Lietuvos pieno gamintojai. „Jeigu yra naujo produkto poreikis, tai gera galimybė ir ūkininkams, kurie gamina pieną. Toks produktas turėtų būti patrauklus ir vartotojams, kurie netoleruoja laktozės arba A1 baltymo“, – teigė žemės ūkio viceministras.
Toks alergiškiems vartotojams tinkamas pienas ir iš jo pagaminti produktai pasaulyje jau ne naujiena, jo galima rasti Naujosios Zelandijos, Australijos, Azijos, JAV ir ES šalių prekybos tinkluose.
Atsirenka perspektyviausius galvijus
Lietuvoje yra ūkininkų, auginančių karves su savitu genų deriniu. Pavyzdžiui, Telšių rajono pieno gamintoja Ieva Stanienė labai daug dėmesio skiria savo ūkio pieninių galvijų bandos genetikai ir atlieka genominius tyrimus, kurie, be kitų rodiklių, parodo, ar gyvulys turi A2A2 genų derinį.
Anksčiau tokius tyrimus atlikdavo vienai kitai telyčaitei, o dabar visoms. Taip investuodama pieno gamintoja atsirenka pačius perspektyviausius galvijus.
„Genominis tyrimas parodo ne tik tai, ar telyčaitė turi A2/A2 genų derinį, bet ir daug kitų rodiklių: kiek ji pieno duos, kokiomis ligomis sirgs, kokia bus tešmens struktūra ir kt. Kitaip tariant, šis tyrimas parodo, ar gyvulys bus produktyvus ir neš naudą, ar nuostolį ūkiui“, – aiškino I. Stanienė.
Kaip jau pastebėjo ūkininkė, atliekanti genominius tyrimus, galvijų A2A2 genų derinio išgryninimas – ilgas procesas. Jeigu A2A2 geną turintis bulius sukryžminamas su karve, turinčia A1A1 geną, palikuonis 100 proc. turės A1A2 geną. Sukryžminus su A1A2 – pusė palikuonių turės A2A2 geną, pusė – A1A2. Ir tik sukryžminus A2A2 bulių su A2A2 karve, bus 100 proc. paveldėtas A2A2 genas.
Ūkininkė sakė, kad sėklinant karves reikia atsirinkti tokius bulius, kurie turi šių genų derinį. Tokiu atveju sumažėja bulių pasirinkimas.
Platesnės galimybės ateičiai
I. Stanienė kartu su dukra ir sūnumi laiko per 300 galvijų: 140 melžiamų karvių, 150 telyčių ir buliukų. Pieno gamintoja sakė negalėtų tiksliai pasakyti, kiek laiko karvių ir telyčių, turinčių A2A2 genų derinį, bet tokių bandoje vis daugėja.
„Veislininkystėje nėra ko tikėtis greito rezultato. Norint, kad visa banda turėtų A2A2 genų derinį, mažiausi turėtų praeiti 8–10 metų. Mes taip dirbame jau 5–6 metus“, – teigė pasaulyje plačiai taikomus genominius tyrimus atliekanti pieno gamintoja.
Kokios naudos ūkininkei teikia kavutės, turinčios tą ypatingą genų derinį? „Kol kas jokios, bet dirbame į ateitį. Manau, jei toks pienas bus populiarus, gaminantys pieną be A1baltymo, sukeliančio alergiją, daugiau pirks tokio pieno iš ūkininkų, gal daugiau ir mokės už jį“, – svarstė I. Stanienė.