DELFI nusprendė pasidomėti – ką apie šalies vairavimo kultūrą mano skirtingų kartų atstovai ir kaip, jų manymu, būtų galima nugesinti neigiamas emocijas?
Pirmoji istorija: vairuotojų įvaizdį gadina naujieji lietuviai
Gediminas Paulauskas gyvena nedideliame, dešiniajame Minijos krante įsikūrusiame Dovilų miestelyje. Šiemet jis švęs savo 50-metį.
„Pirmąsias teises išsilaikiau 1983 m. Aišku, kaip ir buvo madinga, jos buvo motociklui, kuris buvo prieinamesnė ir pigesnė transporto priemonė. Mašiną įsigyti galėjo ne kiekvienas - ji buvo prabangos prekė. Pirmoji mašina buvo Moskvičius, vėliau - kultinė Trabant'a, kurių turėjau ne vieną. Nusiperki tris neveikiančias ir kieme išsidėliojęs dalis susidedi vieną veikiančią. Turėjau ir Jett'ą, Passat'ą - tradicinės to laikmečio mašinos - Audi bei Ford'ą“, - mašinas vardijo jis.
Jau daugiau nei dešimtmetį vyras dirba socialinių paslaugų centre ir vairuoja neįgaliųjų ženklu pažymėtą transporto priemonę. Kasdienis darbas kelyje jam leidžia gana objektyviai įvertinti kultūrinius pokyčius.
Tiesa, vairuotojas pastebėjo, kad vienos žmonių kategorijos nepakeis nei laikas.
„Visi juokiamės iš naujųjų rusų, tačiau patys turime analogišką žmonių kategoriją - naujieji lietuviai. Tai yra greitai praturtėję vargšai, įsigiję prabangius automobilius ir nebežinatys, kas esantys. Per visą vairavimo karjerą pastebėjau vieną tendenciją - kuo didesnė mašina, kuo galingesnis džipas, tuo „tuštesnis“ ir naglesnis vairuotojas. Jie greičio pedalą spaudžia iki dugno tiek stovėjimo aikštelėje, tiek greitkelyje ar siaurose miestų gatvėse. Tai žmonės, kurie nesileidžia būti aplenkiami ir niekada tau neužleis kelio“, - sakė vairuotojas.
Nors vyriškis ir gyvena miestelyje, tačiau darbo reikalais tenka vykti į didesnius miestus.
„Vairuotojai mieste ir kaime skiriasi kaip diena ir naktis. Kaime žmonės dar pripratę prie arklių, traktorių ir važiuoja taip, tarsi posūkiai, taisyklės neegzistuotų. Todėl iškart matai, kad jei tavo kaime žmogus važiuoja tvarkingai, jis veikiausiai dirba mieste. Kita vertus, miesto žmonės gyvena kitu tempu, jie visur skuba. Tai galioja ir jų vairavimui. Kaimo žmogus, nuvykęs į miestą, jaučia didelį stresą - jam pypina, mirksi, ragina perimti tą greičio kultūrą. Kultūrą, kurioje posūkis parodomas tik tada, kai mašina jau suka, kultūrą, kurioje visi vadovaujasi taisykle prie leistino greičio visada automatiškai pridėti +8 km/h“, - sakė G. Paulauskas, pridurdamas, kad skubančių visada buvo ir bus.
Paklaustas, kaip išmokti nekreipti dėmesio į chuliganišką vairavimą, vyriškis siūlė viską užbaigti šypsena.
„Esu jau tokio amžiaus, kai manęs visokie pypčiojimai ir mirksėjimai nebeveikia. Žinoma, matau juos, bet dėmesio nebekreipiu. Geriau tokioje situacijoje nemandagiam vairuotojui pamojuoti ranka, nusišypsoti. Tai jį greičiausiai išmuš iš vėžių ir jis tiesiog nuvažiuos, galbūt dar ir susimąstys“, - patarė ilgametis vairuotojas.
Antroji istorija: prie vairo sėsti tik ramiam
Vilniečiui Vytautui Petkevičiui neseniai sukako 26-eri. Nors vaikinas ir negali pasigirti tokia patirtimi kaip pirmasis pašnekovas, tačiau atsakomybės jam nestinga.
„Nuo pat vaikystės berniukus traukia technika. Gal čia tokia mūsų prigimtis - valdyti, kontroliuoti transporto priemonę. Dėl to ir norisi kuo greičiau sulaukti pilnametystės - kad galėtum sėsti už vairo ir jausti didelę atsakomybę“, - atviravo vaikinas.
Vairavimo pažymėjimas jam reiškia laisvę, komfortą, tačiau ir atsakomybę už save ir kitų saugumą.
Jo teigimu, kelių kultūrą lemia ne patirtis, tačiau asmeninės žmogaus savybės.
„Man vairavimas yra tarsi žaidimas šachmatais - privalai numatyti keletą žingsnių į priekį, tiek savo, tiek oponento. Dabar esu pakantesnis jauniems vairuotojams. Numanai, kad jis gali pamiršti įjungti posūkio signalą ar greitai spustelti stabdžių pedalą, tad laikaisi saugesnio atstumo ar išvis jį greičiau aplenki“, - sakė V. Petkevičius.
Paklaustas, kas kelyje jį erzina labiausiai, vaikinas paprašė nebūti palaikytas seksistiškas.
„Labiausiai mane kelyje erzina moterys, kurios vairuoja ir tuo pačiu metu kalba telefonu. Neseniai pagyvenusi vairuotoja vos neįsirėžė į mane, važiuojantį pagrindiniu keliu. Atrodė, tarsi ji pervertino savo galimybes ir manė sugebėsianti atlikti daug užduočių vienu metu. Gal šis savęs pervertinimas ir yra viena pagrindinių avarijų priežastis“, - svarstė 8 metų vairavimo stažą turintis vairuotojas.
Vaikinas pridūrė, kad jį erzina ir vairuotojai, kurie sąmoningai pažeidžia kelių eismo taisykles.
„Mašinas jie lenkia tiek iš kairės, tiek iš dešinės, sukelia žioplas avarines situacijas. Tačiau tokiems vairuotojams aš nejaučiu pykčio ar neapykantos, o labiau užuojautą, nes vėliau juos pamatai vakarinėse kriminalų žiniose. Todėl į automobilį visada reikia sėsti būnant ramiam“, - patarė V. Petkevičius.
Trečioji istorija: privilegija būti mandagiam
Gargždiškis Algirdas Liuksas gimė 1946 m. ir už vairo praleido jau pusę amžiaus – karjerą pradėjęs mechaniku, dabar jis dirba mikroautobuso vairuotoju.
„Vairuoti pradėjau vos sulaukęs 18-os. Pirmoji mašina, neskaičiuojant motociklų, buvo Moskvyčius 412, kurį nusipirko tėvas. Vėliau dirbau mechaniku, tad ko tik nevairavau - ir Žigulius, ir Volgas, ir UAZ 469. Pakeitus specializaciją keitėsi ir mašinos - Kamaz, Opelis ir kitos. Dabar vairuoju maršrutinį mikroautobusą, tačiau mandagumą kelyje apibrėžia tikrai ne automobilio rūšis“, - pastebi ilgametis kelių vilkas.
Garbaus amžiaus vairuotojas džiaugėsi, kad šiandien vairuoti darosi lengviau.
Paprašytas papasakoti apie vairavimo subtilybes sovietinėje Lietuvoje, jis nusijuokia – nėra čia ką ir lyginti.
„Anksčiau mašinų buvo mažiau! Tuo periodu, kai žmonės ėmė masiškai persikelti į gatves, tada ir buvo sunkiausias periodas, mat dar nebuvo susiformavę tų kultūrinių įgūdžių. Tam reikėjo laiko. O dabar jau apsipratome vieni su kitais, išmokome stovėti kamščiuose ir dėl to nesirauti plaukų. Štai, anksčiau, nė minties nekildavo praleisti pėstyjį - juk vairuotojo pirmenybė! O dabar, net dviratininkai labiau gerbiami. Aišku, dar yra kur tobulėti, bet judame tinkama linkme“, - optimistiškai kalbėjo mikroautobuso vairuotojas.
Vyriškio teigimu, ne baudos kelia vairuotojų savimonę.
„Esi priverstas važiuoti tinkamai, nes eismas didelis ir jei savęs nevaldysi ar nemokėsi nepykti ant kitų, važiuosi neramiai ir tai baigsis eismo įvykiu. O baudos gali būti naudingos tik kovojant su tais piktybiniais vairuotojais. Mes, paprasti žmonės, už vairo nesėdam išgėrę, tai ir nebaisu, kai policija sustabdo per reidą“, - tikino A. Liuksas.
Tiesa, vairuotojas pastebi, kad kiek daugiau šurmulio kelyje įneša jaunesni vairuotojai - jie esą visur skuba, temperamentas jų karštesnis, emocijos dėl menkniekio užverda.
„Ne kartą pasitaikė, kai koks jaunesnis vyrukas, dar su klevo ženklo, kad ir neteisus būdamas signalizuoja ir rankele grūmoja „blogai, seneli, važiuoji!“. Štai ir neseniai buvo nutikę - pristabdžiau prieš pėsčiųjų perėją, mat prie jos lūkuriavo moteris. Už manęs važiavęs jaunuolis su itin gera mašina pamanė, kad aš čia tyčia sustojau, kad jam eismą sutrikdyčiau. Aplenkė jis mane ir dėjo ant stabdžių. Važiavau su keleiviais, tai buvo šiek tiek streso, o jis štai, atkeršijo man ir laimingas nurūko. Bet jau penkeri ar panašiai metų kaip tokių ereliukų mažėja. Suauga jie“, - teigė ramaus būdo vairuotojas.
„Tai vairuotojai, kurie jau tikrai per lėtai važiuoja, neretai su telefonu prie ausies. Ypač kokioje autostradoje - ir slenka toks sraigius trečia juosta, o aplenkti nėra kaip“, - pastebėjo jis.
Mikroautobuso vairuotojas sakė ramiausiai jaučiasi tada, kai važiuoja pažįstamomis gatvėmis.
„Naujame mieste, kad ir moki visas taisykles, tačiau būna nerimo, ar teisingai pasuksi. Todėl didmiestyje norėtųsi supratingumo iš kitų vairuotojų - jei matote, kad neužtikrintai žmogus važiuoja, nesistenkite jo pamokyti, gal jis ne vietinis ir to streso jam ir taip pakanka“, - reziumavo A. Liuksas.
DELFI pateiktame interaktyviame žemėlapyje (galite jį rasti čia) vairuotojai gali pažymėti savo miesto problemines vietas, kuriose jie dažniausiai susiduria su piktais vairuotojais, supyksta ar susierzina patys. Sudaryta galimybė prie konkrečios vietos žemėlapyje palikti komentarą, kuriame pasidalintumėte, kuo ši vieta trikdo jūsų vairavimą.
Tikimasi, kad visuomenė pasiūlys daugiau nei 1000 vietų ir bendradarbiaudami su Lietuvos savivaldybių asociacija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija galiausiai identifikuosime tas, kurios eismo saugumo atžvilgiu yra aktualiausios.
Vairuotojus kviečiami būti aktyvius ir siūlyti vietas, kuriose turėtų iškilti „Įsijunk šypseną“ ženklai. Žymėti vietas žemėlapyje galima iki kovo 26 dienos.
