Bitininkas internete
„Prieš keletą metų mano pusbrolis tapo bitininku. Jis pradėjo pardavinėti medų ir bičių produktus vietiniuose turguose, mugėse ir renginiuose. Tada prasidėjo pandemija ir jis, kaip ir daugelis smulkiųjų verslininkų, atsidūrė nežinomybės srityje, kurioje susidūrė su daugybe skirtingų iššūkių. Bet jis tuos iššūkius pavertė galmybėmis ir nusprendė įkurti elektroninę parduotuvę. Įkūręs elektroninę parduotuvę jis norėjo užtikrinti, kad ji yra sėkminga, tad pradėjo mokytis rinkodaros pagrindų bei naudoti socialines medijas tam, kad pasiektų savo jau turimus klientus ir naują auditoriją.
Mano nuostabai, po vos kelių mėnesių, jis jau pardavinėjo savo medų ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Kas mane nustebino labiausiai, tai jo ryžtas prisitaikyti ir iššūkius, su kuriais susidūrė, paversti galimybėmis. Jo istorija liudija ne tik ilgas ir gilias Lietuvos bitininkystės tradicijas, bet ir Lietuvos mažųjų verslų gajumą, atsparumą ir verslumą, susidūrus su nežinomybe ir beprecedenčiais iššūkiais, tokiais kaip globali pandemija, karas Ukrainoje ar nestabilus makroekonominis klimatas“, – savo pranešimą DELFI konferencijoje „Pasaulis yra mažas“ pradėjo pasakojimu D. Barojan-Vera.
Pasak jos, ši istorija atspindi realybę, su kuria pandemijos metu susidūrė daugelis verslų. Visų nuostabai, jos atstovaujamos organizacijos ekonomikos institutas pastebėjo, kad pandemijos pradžioje mažųjų įmonių, kurios perkėlė savo verslą ir operacijas į internetinę erdvę, pradėjo trigubėti kiekvieną mėnesį. Vadinasi, verslai rado išeitis išvengti žlugimo pasaulį sukausčiusioje aplinkoje.
„Pandemija paskatino ir daug pokyčių vartotojų išlaidose, kurios pandemijos metu išaugo net trečdaliu. Be to, mūsų atlikta analizė rodo, kad vartotojai ne tik išplėtė savo apsipirkinėjimą e-komercijos platformose, bet ir išplėtė jų žemėlapį bei geografiją. Šiai dienai net vienas iš trijų europiečių internetu apsipirkinėja ne iš tos Europos Sąjungos šalies, kurioje yra įsikūrę ir kurioje jie gyvena. Šie skaičiai rodo, kad pasaulinė elektroninė prekyba yra vis globalesnė, o tai suteikia daugybę naujų galimybių e-komercijos verslams plėstis, ieškoti naujų rinkų bei naujų klientų“, – naujas galimybes verslams ir jų poreikį prisitaikyti prie kintančios rinkos pristato pranešėja.
Didžiulė pažanga neapsieina be kliūčių
Verslai netruko sureaguoti į naujas rinkos tendencijas. Kaip sako D. Barojan-Vera, per pastaruosius ketverius metus Lietuvos mažieji ir vidutiniai verslai padarė didžiulę pažangą ir parodė savo atsparumą, paspartindami skaitmenizacijos procesus.
„Per pandemiją 38 procentai Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių paspartino savo skaitmenizaciją. Ir nors tai yra didžiulis pasiekimas, mes šiek tiek atsilikome nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris buvo 53 procentai“, – prastesnėmis tendencijomis dalijasi ji.
Pagrindinė kliūtis vykdyti skaitmenizacijos procesą ir pasivyti ar netgi pralenkti Europos Sąjungos vidurkį, kurią įvardija mažieji ir vidutiniai verslai, pasak jos, yra praktinių žinių trūkumas. Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria mažieji ir vidutiniai verslai, yra kibernetinio saugumo spragos.
„Tai ypač svarbu e-komercijos verslams, kurie ypatingai jautrus kibernetinėms atakoms ir užpuolimas. Praėjusiais metais net 28 procentai mažųjų ir vidutinių įmonių Europoje patyrė kibernetinę ataką. Kibernetinės grėsmės kiekvienais metais tik auga, lygiai taip pat auga ir jų daromi finansiniai padariniai kompanijoms, kurios yra užpuolamos. Dėl to ypač svarbu išmokti apsisaugoti ir apsaugoti savo infrastruktūrą internetinėje erdvėje“, – aiškina ji.
Be to, kaip teigia specialistė, Lietuvoje net 3 iš 4 mažųjų ir vidutinių verslų nesijaučia pasirengę arba nežino, ar yra pasirengę atlaikyti kibernetinę ataką.
„Po pandemijos mūsų įmonė išlieka kertiniu partneriu Europos mažiesiems ir vidutiniams verslams, jų skaitmenizacijos ir plėtros kelyje. Mūsų pastangos sutelktos į mokėjimų sprendimų kūrimą bei mokėjimų saugumo užtikrinimą, tačiau neapsiriboja tik tuo. Mes padedame mažiems ir vidutiniams verslams stiprinti savo kibernetinį saugumą, skatiname inovacijas, jų tvarumą, ir teikiame prieigą prie edukacinės medžiagos, kuri yra paruošta tarptautinių ekspertų ir geriausių savo srities žinovų. „E-Export Nation Lithuania“ projekte mes padėsime e-komercijos verslams su jų kibernetiniu saugumu, su mokėjimų infrastruktūra bei edukacine medžiaga apie e-komercijos verslo plėtrą, vystymą ir, žinoma, mentorystę.
Žvelgiant į ateitį, Europos mažųjų įmonių apklausa rodo labai optimistines perspektyvas. Net 55 proc. Europos mažųjų ir vidutinių verslų numato augimą jau šiais metais. Lietuvos kontekste ir ypač e-komercijos kontekste, mes taip pat matome pozityvias perspektyvas, tačiau jų potencialą mes galime atskleisti tik dirbdami kartu ir išvien. Labai svarbu diegti skaitmenines naujoves, tačiau ne mažiau svarbu yra ir ugdyti bei investuoti į įgūdžių ugdymą ir žinių gilinimą. Tokios iniciatyvos, kaip pastarasis projektas, jungiantis entuziastingus verslininkus, didžiausius pasaulinės e-prekybos ekosistemos žaidėjus ir tarptautinius ekspertus yra būtent tai, ko mums reikia, kad atskleistume visą Lietuvos e-komercijos potencialą ir Lietuvos ekonomikos potencialą“, – teigia D. Barojan-Vera.
Apie naujausias e-komercijos tendencijas, strategijas ir praktinius patarimus iš rinkos lyderių siekiant sėkmės globalioje rinkoje jau galima sužinoti „E-Export Nation Lithuania“ akademijoje, o norintys pradėti sėkmingą e-prekybą užsienyje kviečiami registruotis į nemokamą GlobalShop akademiją Inovacijų agentūros svetainėje iki balandžio 24 d.