Draudimo kompanijos daugiausia kreipimųsi sulaukia dėl į kelią išbėgusių smulkių gyvūnų.
„Dažniausiai pasitaiko nedidelių gyvūnų, tokių kaip lapės, barsukai. Labiausiai eismo įvykių padaugėja gegužės mėnesį, padaugėja susidūrimų su stirnomis, tačiau jei kalbėtume apie sunkiausius įvykius, tai būtų tokie, per kuriuos nukenčia ar žūsta žmonės. Dažniausiai tragiškai baigiasi susidūrimai su briedžiais. Kitų įvykių nutinka, kai asmenys bando išvengti susidūrimo su gyvūnais ir automobiliu nuvažiuoja nuo kelio, – vėlgi didelė rizika, kad žmonės nukentės arba žus“, – sako BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Eismo įvykių statistika rodo, kad transporto priemonės su gyvūnais dažniausiai susiduria arba paryčiais, prieš pat kylant saulei, arba esant vakarinei prietemai, – tuomet gyvūnai drąsiau migruoja ir kerta važiuojamąją dalį. Pašnekovas sako, jei reiktų įvardyti pavojingiausius mėnesius, tai būtų pavasaris, gegužės mėnuo, taip pat ir ankstyvas pavasaris. Tada tamsiuoju paros metu vairuotojai turi itin akylai stebėti kelią.
„Didieji, magistraliniai keliai yra atitverti – tai mažina tokių įvykių kiekį. Kelių, atitveriamų nuo laukinių gyvūnų, vis daugėja. Aišku, norėtųsi geresnės statistikos, vidutiniškai Lietuvoje užregistruojama apie 300 susidūrimų per mėnesį, o gegužės mėnesį tas skaičius išauga beveik dvigubai – tai tikrai daug. Statistika Lietuvoje po truputį gerėja, manau, tam įtakos turi atitveriami keliai, kuriais leistinas greitis gana didelis“, – duomenimis dalijasi A. Gasparavičius.
Itin didelio vairuotojų atidumo reikalauja regioniniai keliai. Laukiniai gyvūnai rečiau užklysta į didžiuosius miestus, nors tokių atvejų taip pat pasitaiko.
„Turėjome įvykį Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ji yra viena pagrindinių arterijų. Ten įvyko susidūrimas su briedžiu. Į didžiuosius miestus ieškodamos maisto atkeliauja ir lapės, ir stirnos, bet didžiausias susidūrimų skaičius yra ne didžiųjų miestų ribose. Ypač dėmesingi turi būti tie vairuotojai, kurie važiuoja mažesnio judrumo keliais ir ne šviesiu paros metu. Leistinas greitis – absoliučiai nieko nereiškiantis dalykas, tarkim, kelyje, kur leistinas greitis 90 kilometrų per valandą, važiuosite 50 kilometrų per valandą greičiu, ir tikrai nesidairydama išbėgs kokia stirna, tai kuo mažesnis bus greitis, tuo didesnė tikimybė išvengti eismo įvykio“, – pašnekovas pataria įvertinti ne tik leistiną, bet ir saugų greitį.
Jei visgi nepavyko išvengti susidūrimo su gyvūnu, draudimo kompanijos atstovas sako, kad reikia paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti apie įvykį, net jei pats nesate sužalotas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė sako, kad kasmet užfiksuojama eismo įvykių, kai kelyje sužalojami ir gyvūnai, ir žmonės.
„Šiais metais dar nežuvo nė vienas žmogus, bet keturi jau buvo sužeisti. Praėjusiais metais taip pat išvengta mirčių, tačiau 42 asmenys nukentėjo. 2017, 2018 ir 2019 metais žuvo po vieną žmogų, o sužeistų buvo nuo 41 iki 48 per metus. Mažiausiai eismo įvykių buvo 2020-aisiais, pandeminiais metais. Tuomet užfiksuota tik 17-a susidūrimų, bet nukentėjo 18 žmonių. Šiais metais pastebime, kad sausio mėnesį buvo didelis susidūrimų su gyvūnais skaičius – turėjome 518 atvejų, iki šių metų sausio mėnesį vidutiniškai turėdavome apie 300–370. Sudėtingiausias mėnuo – gegužė: tokių susidūrimų skaičius labai padidėja“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė.
