Pajūrio gelbėtojai metai iš metų poilsiautojams primena, kad vaikų be priežiūros palikti negalima. Toli ieškoti priežasčių nereikia – kasmet jūroje per maudynes nuskęsta vaikai, o neretai žūva ir juos gelbėti bandę artimieji. Skaudžių istorijų netrūksta. Visgi gelbėtojai sako matantys, kad telefone naršantys ir atradę kažką įdomaus paskaityti tėvai nepastebi, kad mažylis ropoja į jūrą.
„Tėvai dažniausia pamiršta prižiūrėti vaikus, nes į paplūdimį ateina pailsėti, apie valandą dar turi energijos prižiūrėti mažuosius. Vaikai judrūs, energingi, laksto, o tėvai pradeda ilsėtis. Ir anksčiau taip buvo, o dabar dar prisidėjo ir mobilieji telefonai, į kuriuos įnikę tėvai tiesiog pamiršta vaikus. Kai būna pilnas žmonių paplūdimys – pastoviai tenka ieškoti pasimetusių ir tėvų nesužiūrėtų vaikų. Vaikui pakanka nueiti porą metrų į šalį ir jis „pameta“ tėvus iš akiračio“, – sako „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki.
Anot A. Siakki, iki nelaimės tokiu atveju – vienas žingsnis. Neprižiūrimi vaikai eina į vandenį, kur bangos gali nublokšti vaiką. Tokiu atveju pakanka antros bangos, ir mažylis atsiduria po vandeniu. Dirbantys gelbėtojai stebi, kad žmonės elgtųsi atsakingai, primena apie pavojus, tačiau kasmet tenka gelbėti mažamečius ar jau paauglius, kurie nepagalvoja, kokį pavojų sau kelia, o tėvai juos „pamiršta“, užsimiršta įnikę į telefonus, o kartais ir užmiega.
Telefonai iš tėvų atima dėmesingumą ir einant pro įspėjamuosius ženklus. Palangoje gelbėtojai, kaip ir Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai, taip pat perspėja poilsiautojus per mikrofonus, kad saugotų ne tik daiktus, bet ir save. Tačiau neretai kitais reikalais užsiėmę suaugusieji negirdi ir nemato įspėjimų.
„Per garsiakalbius perspėjama dėl tykančių pavojų. Jei yra raudona vėliava – draudžiama maudytis, tačiau tėvai neretai to nenori matyti, leidžia vaikus į vandenį, ar nė nepastebi, kad vaikas eina į jūrą, turi kitų reikalų. Kartais vaikus ramiai leidžia žaisti ten, kur yra aiški nuoroda, kad vandenyje yra duobė. Taip savo elgesiu mokina vaikus nepaisyti saugumo taisyklių ir kelią pavojų savo vaikams“, – pasakoja A. Siakki ir priduria, kad identiškas elgesys yra ir senelių, ir vyresnių brolių ar seserų.
„Yra didžiulė bėda, kad vaikai lieka be tėvų priežiūros. Kasmet dalijame atmintines, pranešame per garsiakalbius, kad nepalikite vaikų be priežiūros, neleiskite vieniems eiti maudytis į jūrą, būkite šalia jų. Policija taip pat platina pranešimą, kad nepalikite daiktų be priežiūros, nesineškite visų turimų pinigų, brangių daiktų. Ne visada žmonėms patinka girdėti perspėjimus. Buvo atvejis, kai radau šešerių metų vaiką vieną prie jūros. Jo paprašius nuvesti pas mamą, mama kopose skaitė. Jai prisistačiau, pasakiau, kad vaikas buvo paliktas be priežiūros, ji supyko ir paskambino savo vyrui. Nelaukiau, kad bus vėliau“, – dalijasi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.
Pašnekovas sako, kad vyro po kelių dienų sulaukė. Laimei, žmogus nepuolė smurtauti, o padėkojo gelbėtojams, kad pasirūpino vaikus.
J. Pirožnikas sako, kad skęstančius vaikus tenka metai iš metų, tačiau suaugusieji retai pasimoko iš svetimų nelaimių, o kartais tiesiog mano, kad jiems taip nenutiks. Šią vasarą Klaipėdos ir Smiltynės paplūdimiuose dirba 70 gelbėtojų, Palangos pajūrį saugo dar 42 gelbėtojai. Laimei, pajūryje vaikų gelbėti dar neteko, tačiau svečių pajūryje daugėja, tad darbo tikrai netrūks.
