Atsižvelgs į asmeninius poreikius
Iki šiol daugybę metų veikė negalios vertinimo modelis, kai apie 90 proc. vertinimo sudarė medicininiai kriterijai, o ne asmens individualių poreikių vertinimas. Neatliepti individualūs poreikiai – pagalba ir paslaugos, aplinkos veiksniai – paprastai ir tampa didžiausia kliūtimi žmogui su negalia aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Vienas iš esminių negalios reformos tikslų – užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami, turėtų lygias teises bei galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse – ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Todėl vertinant negalią nuo 2024 metų sausio 1 d., bus atsižvelgiama ne tik į žmogaus galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į jo poreikius bei jam reikalingą pagalbą, užtikrinančią tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo pokyčius.
Darbingumo lygį keis dalyvumo lygis
Iki šiol žmogui su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose. Kadangi taikant naują negalios modelį bus atsižvelgiama į kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl darbingumo lygio sąvoką pakeis nauja – dalyvumo lygio – sąvoka.
„Nustatant dalyvumo lygį, bus vertinamos skirtingos sritys – negalią turinčio žmogaus mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tikrąjį žmogui reikalingos pagalbos poreikį ir parengti individualiai jam pritaikytą pagalbos planą“, – sako Irma Mituzienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vyresnioji patarėja.
Pagal dabartinį negalios vertinimo modelį darbingumo lygis buvo nustatomas asmenims nuo 18 metų iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensijos, darbingumo lygį keisdavo specialieji poreikiai ir jų lygis. Pagal naują negalios vertinimo modelį, dalyvumo lygis bus nustatomas ir pilnametystės, ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms.
I. Mituzienė pažymi, kad šis pokytis lems teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia. Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau – senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus.
Naujas vertinimas nuo 2024 m. sausio
„Naujas negalios vertinimo modelis bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros – slaugos ar priežiūros (pagalbos) – terminai yra pasibaigęs“, – aiškina I. Mituzienė. Visiems kitiems negalią turintiems žmonėms persivertinti negalios nereikės, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį.
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas neįgalumo lygis vaikams, darbingumo lygis darbingo amžiaus žmonėms arba specialiųjų poreikių lygis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms galios iki nustatyto termino pabaigos.
Žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui. Tačiau dar kartą atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuriam neterminuotai nustatytas darbingumo lygis, galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis, ir nereikia skubėti su prašymu jį pakeisti į dalyvumo lygį.
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jiems prašant taip pat bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių specialiųjų poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo lygį, o didelių specialiųjų poreikių lygis atitiks 15 proc. dalyvumo lygį.
Mažės medicininių kriterijų įtaka
Vertindama negalią, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atsižvelgs ir į medicininius kriterijus, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei buvo anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams.
„Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant negalią – ne kokių sveikatos sutrikimų žmogus turi, o kokios pagalbos jam reikia tam, kad jis galėtų gyventi kokybiškiau, savarankiškiau ir oriau. Juk žmonės yra skirtingi, todėl jiems, net ir turint tokias pačias medicinines diagnozes, reikia jų poreikius atliepiančios pagalbos“, – sako Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko.
Ji paaiškino, kad bendrą negalios vertinimo rezultatą sudarys dvi dalys: gydytojo pateiktų duomenų apie sveikatą įvertinimas ir klausimynas, kurį pildant kartu su žmogumi bus vertinamas pagalbos poreikis pagal skirtingas jo veiklos sritis. Atsakant į klausimyno klausimus, bus galima išsiaiškinti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt.
Medicininės dalies vertinimas bus bendras visoms tikslinėms grupėms – vaikams, darbingo amžiaus suaugusiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms. Svarbu tai, kad turintiems tam tikras numatytas medicinines diagnozes, įtrauktas į ypač sunkių asmens sveikatos būklių sąrašą, papildomai pildyti klausimyno nebereikės – jiems iš karto bus nustatomas sunkiausias dalyvumo lygis arba pirmojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.
Reikiama pagalba vieno langelio principu
Siekiant, kad žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Ji apjungs iki šiol veikusias dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis.
Norėdamas gauti siuntimą dėl negalios vertinimo, pirmiausia žmogus turės kreiptis į savo šeimos arba jį gydantį gydytoją, o jau tuomet į Agentūrą, kuri veiks „vieno langelio“ principu. Tai reiškia, kad Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, sudarys pagalbos planą bei koordinuos šio plano įgyvendinimą.
„Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas. Svarbu tai, kad pačiam žmogui ieškoti pagalbos skirtingose institucijose nereikės – už paslaugų teikimą atsakingų institucijų bei įstaigų atstovai patys susisieks su negalią turinčiu žmogumi, o Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas nuolat su jais kontaktuos ir stebės situaciją, ar paslaugos ir pagalba pradėta teikti“, – sako J. Ivančenko.
Jei asmuo dėl sunkių organizmo funkcijų sutrikimų negalės pats atvykti į Agentūrą, numatoma galimybė pasitelkti mobilią komandą, kuri pati atvyks į asmens buvimo vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį įvairiose asmens gyvenimo srityse.