Dabartinė sistema neužtikrino reikiamos pagalbos
Žmonės, turintys negalią, vis dar yra viena labiausiai diskriminuojamų žmonių grupių Lietuvoje. Jie susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios trukdo aktyviai dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse – švietime, darbo rinkoje, gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl netinkamos, neindividualizuotos ir ne laiku suteiktos pagalbos negalią turintiems žmonėms sudėtingiau įsidarbinti ir mokytis, todėl neretai jie yra priversti gyventi su mažesnėmis pajamomis, nei žmonės, neturintys negalios.
Galiojantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir jame apibrėžta asmenų su negalia įtraukties sistema tik iš dalies atliepia Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos nuostatas, ne visada užtikrina kompleksiškumo principų laikymąsi. Šiuo metu veikiančios žmonių su negalia socialinės įtraukties priemonės ne visa apimtimi pasiekia savo tikslus, o negalios vertinimo modelis ribotai atspindi asmens individualius poreikius – į tai dėmesį nuolatos atkreipdavo įvairios institucijos bei specialistai.
„Ne negalia, o nepakankamas fizinės, informacinės aplinkos ir paslaugų bei pagalbos prieinamumas yra pagrindinės žmonių su negalia socialinės atskirties, nedarbo ir skurdo priežastys, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė. – Pagrindinis negalios reformos tikslas – užtikrinti, kad mūsų šalies žmonės su negalia visose gyvenimo srityse turėtų lygias galimybes su kitais bendruomenės nariais, o jiems teikiama pagalba būtų tikslingesnė ir atitinkanti kiekvieno žmogaus individualius poreikius.“
Negalios vertinimas keisis iš esmės
Iki šiol negalios vertinimas mūsų šalyje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Tai – viena iš priežasčių, kodėl ne visi negalią turintys žmonės sulaukdavo tinkamos, jų poreikius geriausiai atitinkančios pagalbos. Kaip vieną iš pavyzdžių viceministrė pateikia intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius žmones – tinkamas gebėjimų veikti ir dalyvauti kasdieniame bei visuomeniniame gyvenime įvertinimas jiems ypatingai svarbus.
„Negalios nustatymą grindžiant tik sveikatos būklės vertinimu, gali nutikti taip, kad negalia bus pripažįstama kaip lengva, nors šiems žmonėms reikia tikrai didelės pagalbos tiek užimtumo, tiek ir socialinio savarankiškumo srityse“, – apie iki šiol buvusios negalios vertinimo sistemos spragas sako J. Jakštienė.
Naujasis negalios vertinimo modelis sumažins medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimo rezultatui ir labiau atspindės individualius žmonių poreikius, kartu – ir taiklesnę finansinę bei visokeriopą pagalbą. Naujasis negalios modelis siūlys vertinti asmens individualios pagalbos poreikį įvairiose gyvenimo srityse, nepaisant asmens amžiaus, todėl ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms nuo šiol bus nustatomas dalyvumo lygis, vaikams – neįgalumo lygis.
„Vieno langelio“ principas didins pagalbos prieinamumą
Su negalia pirmą kartą susiduriantys asmenys neretai pasimeta informacijos gausoje – ne visuomet žino, į kokias institucijas kreiptis pagalbos ir kokia pagalba jiems priklauso.
Kaip pastebi J. Jakštienė, dalis žmonių su negalia iki šiol negauna jų individualius poreikius atliepiančios kompleksinės pagalbos. Taip yra dėl to, nes pagalbos poreikius nustato skirtingos institucijos ar įstaigos, kurios tarpusavyje nekoordinuoja teikiamos pagalbos veiksmų, tarp jų taip pat nesikeičiama informacija, o jei tas daroma, tai ne visa apimtimi. Dar viena problema, jog iki šiol nebuvo stebima ir analizuojama, ar teikiama pagalba ir paslaugos padeda žmonėms su negalia gyventi savarankiškai, ar teikiamos pagalbos žmogui pakanka. Ji atkreipia dėmesį, kad iki šiol nebuvo sukurtas pagalbos koordinavimo mechanizmas, kuris leistų, kad skirtingos institucijos ir įstaigos, teikdamos pagalbą, dirbtų vieningai ir efektyviai.
Savivaldybės vertina tik konkrečios paslaugos poreikį asmeniui paprašius, bet kompleksiškai nevertina, kokios kitos paslaugos jam gali būti reikalingos. Dėl šių priežasčių tik trečdalis žmonių pasinaudoja jiems priklausančiomis jų dalyvumą skatinančiomis priemonėmis. Tam, kad situacija keistųsi, o žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra).
„Įstaigų gausa klaidina asmenis, ieškančius informacijos ar pagalbos. Dažnu atveju būtent dėl įstaigų gausos ir nežinojimo, kur kreiptis, asmenys su negalia ar jų artimieji apskritai nesikreipia dėl jiems priklausančių paslaugų ir priemonių. Nuo 2024 metų veiklą pradėsianti vykdyti Agentūra apjungs iki šiol veikusias dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis, tad negalią turintiems asmenims ar jų artimiesiems nebereikės belstis į skirtingas duris“, – sako Lauryna Filatovaitė-Vyčienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja.
Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, koordinuos pagalbos plano įgyvendinimą „vieno langelio“ principu, taip pat priims sprendimą ir dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Pagalbos koordinavimo procese itin svarbų vaidmenį atliks Agentūroje dirbantys pagalbos vadybininkai.
„Jei žmogus, besikreipiantis į Agentūrą dėl negalios nustatymo, sutiks, jam bus sudaromas individualios pagalbos planas. Minėtą planą pagalbos vadybininkas išsiųs paslaugų teikėjams – kitoms institucijoms ar įstaigoms – ir nuolat su jais kontaktuos, stebės situaciją, ar paslaugos ir pagalba pradėta teikti. Tai reiškia, kad ne žmogus turės ieškoti paslaugos ir pagalbos, o reikiama paslauga ir pagalba suras žmogų. Pačios institucijos ar įstaigos susisieks su žmogumi ir suteiks jam reikiamą pagalbą. Tokiu būdu siekiame, kad žmogus nebūtų paliekamas vienas negalios situacijoje“, – sako L. Filatovaitė-Vyčienė.
Informacija bus pateikiama aiškiau ir suprantamiau
Norint, kad žmonėms su negalia atsivertų daugiau galimybių, svarbu didinti ir informacijos prieinamumą. Anot viceministrės, iki šiol dalies žmonių informacijos poreikiai liko nepatenkinti, nors, pavyzdžiui, informacija lengvai suprantama kalba yra reikalinga 35 tūkst. Lietuvos gyventojų su intelekto ir psichosocialine negalia.
Netinkamai pateiktą informaciją sunku perskaityti ne tik žmonėms su regėjimo negalia, bet ir turintiems intelekto sutrikimus, disleksiją, autizmą ir kitas negalias. Pavyzdžiui, intelekto negalią turintys žmonės informaciją supranta geriau, kai ji pateikiama lengvai suprantama kalba drauge su iliustracijomis, tačiau toks viešosios informacijos pritaikymas Lietuvoje buvo retenybė ir apsiribojo pavienėmis iniciatyvomis.
„Daugiau kaip penktadalis žmonių su negalia patiria įvairių sunkumų dėl to, kad jiems neprieinama informacinė aplinka. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija yra nepritaikyta skirtingą negalią turintiems žmonėms ir ji neteikiama jiems prieinamu bendravimo būdu. Informacijos prieinamumo gerinimas yra vienas iš svarbių negalios reformos tikslų“, – sako J. Jakštienė.
Informacinę aplinką pritaikius intelekto ir psichosocialinę, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Tikimasi, kad tai paskatins žmones aktyviau naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis.