– Tokio dydžio ir masto renginys Lietuvoje vyks pirmą kartą. Kokių iššūkių ruošiantis kilo oro uostui?
– NATO viršūnių susitikimas oro uostams apskritai yra tikrai didelis iššūkis. Mes jį vadiname projektu, nes jau apie pusę metų dirbame su pasiruošimo darbais. Būtent šiam projektui suorganizuoti įtraukėmė tikrai nemažai darbuotojų, priėmėmė daug specifinių sprendimų, kad iššūkiai būtų išspręsti arba sumažinti. Kaip pagrindinį iššūkį išskirčiau tai, kad tuo pat metu atskrenda labai daug ypatingai svarbių asmenų, su dideliais orlaiviais, su didele palyda, bus daug limuzinų, kurie juos pasitiks ir paims nuo orlaivių. Visa ši operacinė procedūra kelia tikrai rimtų iššūkių ir reikalauja pasirengimo. Šiam tikslui mes esame subūrę komandą, darėme bent penkias pratybas, kuriose mokėmės, kaip organizuoti pasitikimą, saugumo ir operacinius aerodromo procesus, o vienos iš svarbiausių pratybų buvo išvykimo proceso organizavimas.
– O ar teko pasitelkti personalo iš kitų šalių ir prašyti jų pagalbos?
– Lietuvos oro uostai apskritai, kaip žinia, turi 3 oro uostus Lietuvoje, tai du iš trijų į šį projektą yra įtraukti pilnai. Palangos oro uostas NATO renginio patirs mažiau, tačiau kai kurie jo darbuotojai prisideda prie renginio. NATO renginio metu bus pasitelkti ir mūsų partneriai: antžeminio aptarnavimo kompanijos, pačios aviakompanijos ir kitos, papildomas funkcijas atliekančios įstaigos ir jų darbuotojai.
Mes darėme daug visokių pratimų, ką jie veiks, pravedėme instruktažus, mokymus, suteikėme leidimus. Pasitelkimo yra, tačiau negaliu sakyti, kad tai būtų kažkoks ženklus, labai didelis skaičius. Mes daugiau pasitelkiame savo darbuotojus, pritraukdami juos ir iš kitų filialų, siūlydami papildomus apmokėjimus ir panašiai, bet tai yra tie patys darbuotojai, kurie žino infrastruktūrą, kaip viskas veikia, gerai supranta savo funkcijas, yra kvalifikuoti ir kompetentingi. Tikrai turime patirties organizuojant tokio tipo renginius, aišku, ne tokio masto, kaip NATO, bet Popiežiaus sutikimas irgi buvo tikrai ypatingas projektas, ne tik dėl saugumo, bet ir operacijų. Patirties turime, tačiau, aišku, tokio renginio, kaip NATO viršūnių susitikimas, Vilniuje tikrai nebuvo.
– Šiek tiek užsiminėte ir apie išskirtinius orlaivius, kuriais į Lietuvą atvyks delegacijos ir kitų šalių prezidentai. Kokius iššūkius tenka spręsti, kalbant apie šių orlaivių aptarnavimą?
– Iššūkių sąrašas iš tikrųjų yra labai ilgas, negaliu visko įvardyti dėl tam tikrų saugumo reikalavimų ir slaptų dalykų, bet visų pirma, aišku, vienas iš iššūkių yra orlaivio dydis. Mes pamatysime Vilniaus oro uoste tokių orlaivių, kurių dar niekada nematėme. Jų pasaulyje apskritai yra labai mažai. Pavyzdžiui, Boeing 747-8. Šių orlaivių bus bent du. Jų sparno mojo plotis yra iki 80 metrų, o didžiausio orlaivio iki šiol aptarnauto Lietuvos oro uostuose sparno mojis buvo 55 metrai. Operacijų prasme tai yra didelis iššūkis.
Svarbu ne tai, kaip jis nutūps, ne kaip jis pakils, o kaip jis riedės riedėjimo takais, kaip jis atsistos ir kur parkuosis. Apsisukimas perone yra vienas iš svarbiausių dalykų. Dėl šios priežasties perone teko pašalinti kelis apšvietimo stulpus, nes tai trukdo arba gali sukelti grėsmę pačiam orlaiviui. Norime išvengti incidentų, tad tokios kliūtys yra pašalinamos specialiai šiam renginiui.
Orlaivių bus pačių įvairiausių, nes pasitiksime beveik 50 delegacijų. Kai kurios bus mažesnės, bet yra ir didelių delegacijų, kurios atskrenda keliais orlaiviais – 3 ar 4 – ir juos reikia sutikti vienas paskui kitą, lygiai taip pat tas delegacijas reikia ir išlydėti. Tad organizacine, operacine ir saugumo prasme tai yra didžiulis iššūkis.
– Aviacijos mėgėjams ir entuziastams bus suteikta galimybė stebėti atvykstančius ir išvykstančius išskirtinius lėktuvus. Ką reikėtų žinoti, norintiems išvysti iki šiol Lietuvoje neregėtus orlaivius?
– Čia turbūt konceptualiai reikėtų kalbėti apie bendrą oro uostų saugumą. Esame paruošę begalę priemonių saugumui užtikrinti. Specialiųjų tarnybų dalyvavimas čia yra tikrai be galo svarbus. Už oro uosto ribų dirbs kariškiai, jūs matysite ir specialiąją techniką, karo policiją, kartu su viešąja policija, matysite ir nemažai mūsų aviacijos specialistų ir darbuotojų, viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Lėktuvų stebėjimo erdvė Vilniaus oro uoste yra miesto pusėje, tad bus galima pasiekti šią vietą, pamatyti, kaip orlaiviai tupia, apsisuka ir rieda į parkavimo vietą.
Suprantame visuomenės norą pamatyti, todėl ten reikšmingų apribojimų nebus. Tačiau reikia įvertinti kelis momentus: tai, kad ten bus patruliavimas, bus daug pareigūnų, karo policijos, kurie užtikrins saugumą, kad būtų išlaikyta ramybė, žmonės nesiburiuotų, būtų aiškiai matomi ir stebimi.
Svarbu ir tai, kad ten iki stebėjimo aikštelės privažiavimas yra itin siauras, tad automobilių parkavimas turi vykti atsižvelgiant į turimas sąlygas. Jeigu matysime, kad yra trikdžių pravažiuoti specialiajam transportui, pašalinių asmenų transporto priemonės bus pašalinamos labai greitai, todėl žmonės gali susidurti su nepatogumais.
Todėl siūlyčiau naudotis viešuoju transportu. Nors susisiekimas su Vilniaus oro uostu bus apribotas, bus galima patekti į prieigas. Dariaus ir Girėno gatvė bus laisva, galima bus per viaduką patekti į oro uosto teritoriją ir ten pakliūti į orlaivių stebėtojų vietą. Be to, tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir Vilniaus oro uosto kursuos traukiniai, maršrutų dažnis bus stipriai padidintas, turėsime papildomai apie dešimt važiavimų, tad kviečiame naudotis šiuo traukiniu ir tuomet pėsčiomis pasiekti tą vietą, kur galite stebėti lėktuvus.
– Kaip vyks gyventojų, kurie gyvena oro uosto apylinkėse arba verslo centrų, kurie dirba čia, judėjimas – ar bus galima atvažiuoti su automobiliais, ar kils kitų papildomų nepatogumų?
– Judėjimas bus uždarytas nuo „Nordikos“ prekybos centro link oro uosto. Pasiekti prekybos centrus, manau, jūs galėsite, nes ten yra įvažiavimas iš papildomos juostos, tad trikdžių, manau, kad šioje vietoje neturėtų būti. Iki pačio oro uosto jūs negalėsite privažiuoti šia gatve, tačiau Dariaus ir Girėno gatve pasieksite patį terminalą, nes dieną prieš renginį ir kol nebus uždaryta oro erdvė, reguliarūs skrydžiai vyks, keleiviai galės atvykti ir išvykti.
– Kalbant apie komercinius skrydžius, kurie vyks prieš NATO susitikimą ir po jo (iki oro erdvės uždarymo ir iškart po jos atidarymo), kokių trikdžių gali kilti ir kam keleiviai turėtų pasiruošti?
– Be abejo, atsiras tam tikrų skrydžių sutrikdymų. Ir apskritai čia turime paminėti, kad oro erdvė bus uždaryta beveik 28 valandas. Šis laikotarpis gali keistis – gali ir sutrumpėti, ir pailgėti. Skaičiuojame, kad Vilniaus oro uoste prarasime apie 120 skrydžių. Aišku, jie jau dabar yra atšaukti ir atidėti, o keleiviai yra informuoti aviakompanijų vardu. Tačiau, kalbant apie skrydžius prieš NATO suvažiavimą, manau, gali kilti komplikacijų, gali atsirasti tam tikrų sutrikdymų. Tačiau planuojame, kad reguliarūs skrydžiai, kurie yra numatyti tvarkaraštyje, įvyks iki oro erdvės uždarymo momento.
Kas liečia oro erdvės atidarymo momentą, keleiviai, planuojantys savo keliones liepos 12 dieną po 16 valandos, turėtų pasikaustyti kantrybe, nes gali tekti palaukti, gali atsirasti tam tikrų sutrikdymų, nes mes turime išleisti labai daug orlaivių vienu metu ir jeigu dar kažkas bus ore, norės tūpti, apsisukti ir vėl kilti, gali kilti sutrikdymų, todėl reikėtų apsiginkluoti kantrybe ir turėti omenyje, kad gali tekti ilgiau palaukti terminale.
