Susitikimo metu Vokietijos kancleris sakė, kad „NATO jau daug metų nebuvo tokia svarbi Europos saugumo ir taikos visame pasaulyje atžvilgiu“, o Rusijos karas prieš Ukrainą pavertė „pastarųjų dešimtmečių taikos tvarką griuvėsiais“. Aptarta daugybė temų – nuo sienų saugumo iki taikių konfliktų sprendimo mechanizmų ir civilizuoto elgesio tarp šalių.
Strateginė koncepcija
2022-aisiais sąjungininkų lyderiai patvirtino naują NATO strateginę koncepciją – pirmą kartą nuo 2010 m. atnaujintą šio dokumento, kuriame aprašoma, kaip NATO artimiausiais metais spręs savo saugumo aplinkos grėsmes ir iššūkius, versiją. Naujoji strateginė koncepcija nusako NATO pertvarką, atitinkančią 2021 m. viršūnių susitikime priimtą NATO 2030 darbotvarkę. Ji taip pat nustato pastangas užtikrinti euroatlantinį saugumą reaguojant į Rusijos agresiją, Kinijos Liaudies Respublikos keliamus sisteminius iššūkius ir stiprėjančią strateginę Rusijos bei Kinijos partnerystę.
Strateginėje koncepcijoje išdėstytos pagrindinės NATO užduotys – atgrasymas ir gynyba, krizių prevencija ir valdymas bei bendradarbiavimo saugumas. Ji užtikrins, kad NATO ir toliau kurtų tinkamas priemones bei kolektyvinius atsakymus į transnacionalines grėsmes, tokias kaip kibernetinės atakos ir klimato kaitos pasekmės saugumui, pripažins žmogaus saugumo požiūrio svarbą NATO veikloje, pvz., civilių apsaugą konflikto metu ir su konfliktais susijusio seksualinio smurto prevenciją.
Priimdama naują strateginę koncepciją, NATO padarė teisingas išvadas po pasikeitusios geopolitinės padėties ir patvirtino nepasikeitusį pagrindinį Aljanso vaidmenį – ginti sutarties erdvę ir abipusę kolektyvinės gynybos garantiją. „Nauja yra tai, kaip mes matome Rusiją“, – sakė O. Scholzas. Agresyvi Rusijos politika kėlė grėsmę NATO, „taip pat dabar kelia pavojų tarptautinei tvarkai“.
Didesnis gynybos finansavimas, Vokietijos indėlis
Dar prieš susitikimą sąjungininkai pateikė atnaujintus planus, kaip įvykdyti savo įsipareigojimą didinti nacionalinės gynybos ir didelės įrangos pirkimo išlaidas. Nuo susitikimo Madride devynios sąjungininkės įvykdė arba viršijo 2 proc. BVP skyrimo gynybai įsipareigojimą, o 19 sąjungininkių pateikė aiškius planus jį įvykdyti iki 2024 m., dar penkios šalys prisiėmė konkrečius įsipareigojimus, kuriuos įvykdys vėliau.
Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, pernai Aljansas padidino savo gynybinius pajėgumus, ypač dėl veiksmų rytinėje pusėje. Vokietijos kancleris pabrėžė, kad Vokietija „plečia savo buvimą Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Čekijoje“. Ateityje 300 000 karių bus labiau pasirengę veikti kaip greitojo reagavimo pajėgos.
O. Scholzas tuomet pažadėjo, kad Vokietija dalyvaus šioje Europos srityje, ypač dislokuojant kovinę brigadą Lietuvoje. Jis taip pat pareiškė, kad Vokietija laikys 15 000 karių šarvuotą diviziją, iki 20 laivų ir 60 orlaivių bus sustiprinta parengtis Šiaurės Europoje. Pasak jo, tai leidžia NATO ginkluotųjų pajėgų struktūrai prisitaikyti prie naujos situacijos ir greitai reaguoti į grėsmes. Atsižvelgdamas į Vokietijos centrinę padėtį Europoje, Scholzas sakė, kad Vokietija ir toliau daug prisidės prie Aljanso gynybos pajėgumų, atlikdama Vokietijos, kaip logistikos centro, vaidmenį.
Švedijos ir Suomijos prisijungimas
Viršūnių susitikime taip pat buvo patvirtinti oficialūs kvietimai Švedijai ir Suomijai prisijungti prie NATO po to, kai abi šalys pateikė paraiškas dėl narystės. 2022-ųjų gegužės 18 d. Suomija ir Švedija priėmė suverenų sprendimą teikti paraiškas dėl narystės NATO. Tuomet Jungtinės Valstijos parėmė Švedijos ir Suomijos paraiškas ir parengė visą reikalingą medžiagą, kad JAV Kongresas galėtų atlikti savo patarimo bei sutikimo pareigas, kai pasibaigs stojimo derybos ir sąjungininkai pasirašys stojimo protokolus.
O. Scholzas pernai per susitikimą taip pat paskelbė, kad Vokietija pradės ratifikavimo procesą ir „labai greitai jį užbaigs“. Jis pažadėjo, kad Vokietija ateis į pagalbą abiem šalims dar nepasibaigus oficialiam procesui. Deja, po susitikimo Suomija prisijungė prie Aljanso, o Švedijos narystei iki šiol prieštarauja Turkija bei Vengrija. Tikimasi, kad šis klausimas bus išspręstas NATO susitikimo metu Vilniuje liepos 11–12 dienomis.
Parama Ukrainai
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis NATO viršūnių susitikime pernai pranešė apie situaciją savo šalyje. Tuo metu beveik penkiasdešimt šalių teikė individualią paramą Ukrainai. Sąjungininkių lyderiai išklausė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį ir aptarė galimybes suteikti Ukrainai saugumo, humanitarinę ir ekonominę pagalbą. Jungtinės Valstijos pirmavo pasaulyje, nuo Bideno administracijos pradžios suteikusios daugiau nei 6,3 milijardo JAV dolerių vertės pagalbą, kad paremtų Ukrainos teisę gintis.
Siekdamos geriau patenkinti trumpalaikius ir ilgalaikius Ukrainos poreikius, šalys viršūnių susitikime kartu su Ukraina pradėjo atnaujintą NATO visapusės pagalbos Ukrainai paketą – mechanizmą, pagal kurį NATO teikia pagalbą ir paramą gynybos reformoms Ukrainoje.
Išplėsta tarptautinė partnerystė
Pernai pirmą kartą istorijoje Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Korėjos Respublikos vadovai dalyvavo NATO viršūnių susitikime. Sąjungininkai su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriais inicijavo išplėstinio bendradarbiavimo planą, užtikrinantį glaudesnes politines konsultacijas ir bendrą darbą abiem pusėms svarbiais klausimais, įskaitant kibernetines ir hibridines grėsmes, jūrų saugumą, kovą su terorizmu ir klimato kaitos poveikį saugumui.
Pripažindami vienas kitą stiprinantį NATO ir ES vaidmenį didinant euroatlantinį ir tarptautinį saugumą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai dalyvavo viršūnių susitikimo diskusijose ir vakarienėse. Sąjungininkai taip pat konsultavosi su Gruzija, kad išreikštų paramą jos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir euroatlantiniams siekiams. Buvo patvirtintos išplėstinės programos, skirtos Bosnijos ir Hercegovinos, Gruzijos ir Moldovos Respublikos gynybiniams poreikiams remti.