Valia, bendradarbiavimas, optimizmas – tai trys N. Bliūdžiūtės pastebėti esminiai elementai kalboje.
„Pradėjęs nuo Lietuvos laisvės kovos ir valios, Baidenas pereina prie dabarties, užtikrindamas, kad Amerika nesudvejos, o baigia kvietimu kartu veikti įveikiant pasaulio iššūkius neprarandant tikėjimo“, – feisbuke rašė ekspertė.
Iš kalbos struktūros, anot jos, matyti, kad tai buvo motyvacinė kalba, skirta pakelti mūsų ūpą.
„Ji sudėliota tokiu principu „Jūs nesustojote/nepraradote vilties“ – „Mes nesustosime – „veikime kartu“. Tai motyvacinės kalbos struktūra.
„Jūs nepraradote vilties“ – tai pradžia, kur perpasakoja mūsų istoriją per valios naratyvą.
„Mes neprarasime vilties“. Ten, kur kalbama apie šiandienos aktualiją, Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir kalama žinutė Ukrainai – „we will not waver“ „As long as it takes“. Tokia pat žinutė Putinui – jis neišsisuks. „Because it’s who we are“.
„Veikime, darykime tai kartu“ – ten kur pasakoja kaip pasaulio iššūkiams reikia bendradarbiauti. Gesinamas Lietuvos noras „ateis JAV ir viską sutvarkys“ ir darsyk pakartojama jau Obamos įtvirtinta linija – Amerika veiks tik bendradarbiaudama su kitais. Čia žinutė Lietuvai, raminanti bet ir nuleidžianti ant žemės. Nes mes vis dar laukiame JAV-supermen’o, kuris ištaškys visus nedorėlius“, – komentavo N. Bliūdžiūtė.
Atspėjus kalbos modelį, pasak jos, labai įdomu pamatyti kalbos tikslą, kuris – nuraminti ir motyvuoti mus.
„Mes tikrai atrodome baikštūs ir nepatiklūs?“ – iškėlė klausimą ekspertė.
Ekspertė: vienu metu prezidentas Lietuvos auditoriją pametė
„Nors galima matyti ir kitą modelį – laiko: „praeitis – dabartis – ateitis“. Jūs praeityje kovojote nedvejodami (praeitis). Mes dabar kovojame nedvejodami (dabartis). Ateityje iššūkių nemažėja – kovokime ir tikėkime ateitimi toliau (ateitis).
Taip, kalboje kartais susijungia keli modeliai“, – pridūrė N. Bliūdžiūtė.
Kalboje ji paminėjo aptikusi įdomybę: J. Bidenas, vardindamas NATO nares, pasakė „thirty three“ (33).
Kas greičiausiai galėtų būti aliuzija į Ukrainos narystę NATO.
„Tiesiog malonu“, – teigė N. Bliūdžiūtė.
Tęsdama toliau, ekspertė paminėjo, jog J. Bideno kalbos dalies apie Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, apie klimato kaitą galėjo ir nebūti – esą ten prezidentas Lietuvos auditoriją pametė.
„Mums šios temos nėra tokios aktualios. BET tam ir yra lyderystė – kalbėti apie mažiau norimus ar svarbius dalykus, apie kuriuos kalbėti reikia. Mes laukėm dalies apie Ukrainos narystę ir pan, o jis iš lazerio fokuso mums opiausiai problemai paėmė pasaulio pjūvį, kuris auditorijai atrodo tolimas. Toje dalyje, atkreipkite dėmesį, auditorijos plojimų ar kitų reakcijų nebuvo“, – pažymėjo ekspertė.
Kalbėdama apie techniką, N. Bliūdžiūtė teigė, jog J. Bidenas yra ritmo meistras, mėgstantis naudoti panašiai skambančių žodžių žaismą. Bet šįkart, jos teigimu, kalba buvo rami.
„Nes kalbos tikslas – raminti užtikrinant. Atkreipkite dėmesį kaip prilėtina ir pritildina toną prieš svarbius momentus“, – paragino N. Bliūdžiūtė.
Bet temų, aptartų kalbėje, anot jos, galėjo būti mažiau.
„Man norėtųsi aškesnio temos ir žinutės kalibravimo (auditorija norėjo citatos Ukrainai ir mums, jos ir galėjo užtekti). Bet politiškai suprantu, kodėl reikėjo platesnio konteksto ir paaiškinimo, kodėl JAV veikia taip kaip veikia“, – pridūrė ekspertė.
„Ir taip, telepromteriai buvo ir jis juos naudojo. Nustokime tikėti antgamtine prezidentų galia išmokti visų savo sakomų kalbų tekstus mintinai“, – teigė ji.
Pabaigoje įrašo ji išreiškė džiugesį dėl to, kad NATO susitikimas vyko Lietuvoje, Vilniuje ir pridūrė:
„Bet summit'as išvyko, NATO liko, nustokime dvejoti.“
Lietuvoje viešėjęs JAV prezidentas J. Bidenas, plazdant Lietuvos ir JAV vėliavoms, trečiadienio pavakarę kreipėsi į Vilniaus universiteto kiemelyje susirinkusią minią. Šią kalbą jis pasakė po Lietuvos sostinėje pasibaigusio NATO viršūnių susitikimo. Tai antroji JAV vadovo kalba Lietuvoje, nuo pirmosios praėjo daugiau nei 20 metų.
Su kalbos turiniu galite susipažinti čia.
