aA
Daug moksleivių iš tiesų baigia mokyklą būdami finansiškai neraštingi, sutinka Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje dirbantis ekonomikos ir fizikos mokytojas Andrius Storta. Bet tai, pasak jo, galima pakeisti maksimaliai išnaudojant bent ekonomikos pamokų laiką.
Tradiciniai mokinio namų darbai
© Shutterstock

Turėjo mokytis karo akademijoje

Su 5-12 klasių mokiniais dirbantis A. Storta fizikos moko jau 10, o ekonomikos – 3 metus. Jo manymu, mokykloje reikia išugdyti pilietišką, kritiškai mąstančią asmenybę, bet kartu nepamiršti, kad mokinys turi gebėti gautus įrankius panaudoti.

„Jei žinias laikysime įrankiu, tai turime išmokyti mokinį naudotis įrankiais. <...> Iš kitos pusės, pamatinių žinių taip pat reikia, bet vėliau turi būti tų žinių taikymas. Pavyzdžiui, jei mokinys išmoksta susirasti informaciją internete ir išsirinkti tik tai, ko reikalauja tema, jos uždavinys, tuomet galime sakyti, kad jis moka taikyti įrankius – informacijos paieška, analizavimas, pateikimas ir tai jau tikrai nemažai.“

Jis pasakoja, kad likimas galėjo nulemti ir kitokią karjerą – pirmiausiai norėjo mokytis karo akademijoje, tačiau į ją neįstojo. Tuomet pradėjo domėtis technologijų ir inžinerijos sričių studijomis. Taip atsidūrė Lietuvos edukologijos universiteto Fizikos ir technologijų fakultete.

„Tuomet ir supratau, kad mokyti visai įdomu ir naudinga man pačiam. Mokydavau po paskaitų kelis grupiokus matematinės analizės, taip pasikartodavau, ką žinau ir prisigalvodavau naujų metodų, kaip perteikti tai kitam. Po truputį atsirado daugiau azarto ir baigiant studijas vietoje 3 mėnesių trukmės praktikos prasitęsiau ją iki 6 mėnesių, o po praktikos ir studijų baigimo įsidarbinau Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurioje dirbu iki šiol“, – pasakoja mokytojas.

Ekonomikos mokytojas: daug baigusiųjų mokyklą yra finansiškai neraštingi
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ekonomikos moko ir per žaidimus

Papildomai mokyti ekonomikos pasiūlė gimnazijos direktorė, tik su sąlyga, kad mokytojas baigs LJA (Lietuvos Junior Achievment) organizuojamus kursus. A. Storta tikina, kad jo vedamos pamokos neapsiriboja skaičiavimais ir sprendimais.

„Tai finansinio raštingumo ugdymo ir asmeninio tobulėjimo pamokos. Šiandien kaip tik šia tema kalbėjau su paskaitas gimnazijoje vedusiu psichologu ir jis tą patį patvirtino – reikia vaikams pamokos, kur jie gali pasijusti savimi, kur jų nevertins, bet išklausys.

Mes pamokas kartu organizuojame taip, kad jos būtų kuo įdomesnės. Ar visos jos būna produktyvios ir 100 proc. įdomios? Atsakymas – ne. Bet pamokoje yra pagrindinė taisyklė – klysk. Ja vadovaujamės. Aš mokausi iš vaikų. Jei vaikai sako, kad mažai temų apie finansus, ieškome išeities. Jei jiems trūksta temų apie verslą, kuriame verslo planus. Taip pat žaidžiame lavinančius žaidimus, tokius, kaip GodoPoco.“

Ekonomikos mokytojas: daug baigusiųjų mokyklą yra finansiškai neraštingi
© Asmeninio archyvo nuotr.

Paklaustas, ar sutinka, kad dabartinės ekonomikos pamokos neparuošia realioms, gyvenimiškoms situacijoms, A. Storta teigia, kad bent savo pamokose pakankamai daug dėmesio skiria tikroms situacijoms. Į šį procesą įtraukiami ir patirties versle turintys tėvai, įvairios įmonės.

„Buvau paskaitoje, kurią organizavo „Swedbank“, ten irgi apie tą patį kalbėjo (ar vaikai baigia mokyklą finansiškai neraštingi). Iš dalies su tuo sutikti tenka, todėl šiais metais skiriu tam daugiau dėmesio. Tokios nuomonės irgi reikalingos, nes padaro savotišką šoko terapiją mokytojui, padeda, kad pamokos nebūtų tik apie eurus ir kaip juos „užkalti“.

Galiu kalbėti tik apie savo pamokas. Jose pilna praktinių patarimų, kaip elgtis su savo pinigais, vyksta susitikimai su bankų ekspertais, šių metų plane numatytas lankymasis įmonėse ir tėvų verslininkų pritraukimas į mokyklą, kad jie papasakotų kaip ir kas vyksta versle. Taip pat vyksta ir konsultantų pritraukimas tam, kad jie kitu kampu paaiškintų, kaip vertėtų taupyti“, – teigia mokytojas.

Mokytojas sako, kad kartais atrodo, jog visko gana – projektų, naujovių, bet entuziazmas vis tiek nugali, tad save jis laiko mokytoju-draugu.

„Atstumas yra, bet vaikai pasitiki, ateina ir patarimų. Aš nesistengiu būti tuo „klišiniu“ mokytoju, kiekvienais metais vyksta kažkokia kaita. Šiais metais naujos taisyklės, mes klystame ir leidžiame klysti, klausomės ir išgirstame, padedame. Kitais metais gal kažkas naujo bus. Kartais norisi pailsėti nuo viso to, pasakau sau „viskas, daugiau jokių projektų“, bet matyt tai kraujyje“, – juokauja pedagogas.

Po pakeitimų saulė šviečia taip pat

Dėl etatinio apmokėjimo mokyklose ir kitų pasikeitimų švietimo srityje A. Storta nesiskundžia.

„Turiu etatą, pamoka nepailgėjo ir nesutrumpėjo, saulė kasryt šviečia taip pat“, – juokauja mokytojas.

Labiau jis abejoja dėl to, ar sėkmingai vyksta komunikacija tiek inicijuojant, tiek įvykdant visus pakeitimus.

„Jei praleisime, ką teigiau aukščiau, pokyčius vertinu teigiamai, bet norėtųsi, kad ministerija eitų į aiškią diskusiją apie tai, kad daro vieną ar kitą pakeitimą ir kam tai daro. Norėtųsi, kad išgirstų pasiūlymus, nes kai pasakoma tik vienai ar kitai rajono mokyklai, o tada seka skambi frazė „jūs pasidalinkite su kitais“, tai sugedusio telefono principu keliauja informacija, kad velnias iš pragaro išlenda.

Sveikintina UPC (Ugdymo plėtros centro – DELFI) iniciatyva peržiūrėti visas programas ir nuo 2020-ųjų jas keisti, nes mano pagrindiniame dalyke to jau senokai reikėjo. Iššūkiai yra gerai, bet jie turi būti visada pamatuoti, mokytojas turi būti lankstus. Bet viskas, kaip ir medžiagos bandymų stenduose, turi savo įtempimo ir lenkimo ribą. Jei nesivadovausime žmogiškumo principu, o tik griežta ranka norėsime viską valdyti, tai svarstyklės praras pusiausvyrą ir nebeturėsime girdinčių bei norinčių klausytis, pažanga nevyks“, – svarsto pašnekovas.

Vis tiek susiduria su mokinių motyvacijos trūkumu

Žinoma, ne viskas mokytojo darbe, net ir įdedant daug pastangų, atrodo tik gerai.

Ekonomikos mokytojas: daug baigusiųjų mokyklą yra finansiškai neraštingi
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Manyčiau, sunkumas – vis dar žema mokinių motyvacija, baimė kalbėti prieš auditoriją, baimė ką pasakys draugai, baimė klysti.

Mokymosi proceso metu mano mokiniai žino, jog turi ne tik teisę, bet ir pareigą klysti. Bet yra ir susitarimai, klysti galima 1 kartą, tai laikoma bandymu (antrą kartą tai jau klaida). Atsiskaitomųjų darbų metu, deja, mes to negalime taikyti, vėlgi, taip veikia mūsų susitarimai. Mažų „bėdelių“ ar sunkumų visada yra, bet nuo to mes neapsaugoti, kartais jų prisidarau aš pats, per skubėjimą, norą kažką pasakyti kitaip.

Turime subūrę nuostabią komandą, kurioje paburbame, padejuojame, bet padarome, nes jau žinome po ne vieno projekto, koks „saldus“ rezultatas“, – teigia pašnekovas.

A. Storta pretenduoja patekti į stažuotę Suomijoje, kurią inicijuoja „Mokytojai Lietuvai“. Daugiau apie projektą skaitykite čia. Taip pat galite pasiūlyti savo profesionaliems mokytojams dalyvauti ir registruotis projekte.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (573)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (566)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Krepšininkas Mindaugas Kuzminskas patvirtino ilgai sklandžiusias kalbas apie skyrybas: stengiausi viską išsaugoti (15)

2017-ųjų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas Mindaugas...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (207)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Į Lietuvą atkeliauja bjaurus atmosferos frontas: smarkus vėjas atneš ir pirmąsias snaiges (15)

Spalio 22 dieną daugelyje Lietuvos rajonų termometrai rodys 6–11 °C. Visoje šalyje lankysis...

Nustelbė viską, ką teisėjas yra regėjęs: gauja nuteista už sistemingą pažeidžiamų merginų prievartavimą kai kurioms tebuvo 11 metų (42)

Gauja nubausta už „niekšiškus ir siaubingus“ nusikaltimus, o vadeiva įkalintas iki gyvos...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (31)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (1303)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

„Dzūkiją“ gyręs Šaras pokštavo dėl prametančio Jankūno: man irgi sakydavo – nuo vasario, Šarai (2)

Tik po gyvybiškai svarbių Thomo Walkupo ir Leo Westermanno tritaškių Šarūnas Jasikevičius...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (437)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...